Įtarimai šiame ikiteisminiame tyrime pareikšti ir direktoriaus pavaduotojui – dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo bei turto pasisavinimo.
Kaip rašoma Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pranešime, tyrimo duomenys rodo, kad įmonės vadovas 2012–2015 metais apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, nieko apie nusikalstamą veiką nežinojusiai įmonės vyriausiajai finansininkei teikdamas apgaulingą informaciją apie neįvykusias transporto paslaugų pirkimo ūkines operacijas su dviem Kirgizijos įmonėmis, kurių bendra suma sudarė apie 1,9 mln. eurų.
Taip pat vadovas vyr. finansininkei teikė tikrovės neatitinkančias sąskaitas faktūras apie įmonės pajamas ir išlaidas, tokiu būdu per trejus metus išvengęs beveik 160 tūkst. pelno mokesčio į valstybės biudžetą mokėjimo.
Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad įmonės direktorius ir pagrindinis akcininkas, veikdamas kartu su savo pavaduotoju, kuris taip pat yra bendrovės akcininkas, šiam žinant apie daromą nusikalstamą veiką, pasisavino jam patikėtą didelės vertės bendrovės turtą – kasoje buvusius beveik 900 tūkst. eurų, įtraukdamas į bendrovės buhalterinę apskaitą žinomai netikrus duomenis apie neįvykusius sandorius ar kitas išlaidas, kuriais buvo maskuojamas neva pagrįstas pinigų išmokėjimas.
Kauno apygardos prokuratūros prokurorui surašius kaltinamąjį aktą, ikiteisminio tyrimo byla perduota Kauno apygardos teismui.
Už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą gresia laisvės atėmimas iki dešimties metų. Už neteisingų duomenų apie įmonės pajamas, pelną ir turtą pateikimą, veikiant organizuotoje grupėje, Baudžiamasis kodeksas nustato laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Tuo tarpu apgaulingas apskaitos tvarkymas baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
