Neaišku, ko tikėjosi 56-erių A.Čiuželis, pernai per išgertuves savo namuose keliais peilio dūriais nužudęs savo bičiulį 36 metų plungiškį Norbertą Narmontą. Ten dar buvo 54 metų K.Kundrotas.
Paskui žudikas lavoną sugrūdo į patalynės dėžę ir ten laikė dvi savaites, nieko apie tai nepasakęs nei tyrėjams, nei dingusio žmogaus visur ieškojusiems jo artimiesiems.
A.Čiuželis lyg niekur nieko gyveno tame pačiame bute su auka, kol kaimynai ėmė trokšti nuo pūvančių palaikų kvapo.
Plungės policijos pareigūnai, pasitelkę net narus, naršė apylinkes, užuot tinkamai apžiūrėję nusikaltimo vietą – A.Čiuželio butą mediniame dviejų aukštų name.
Nužudytąjį surado giminaičiai, patys įžengę į plungiškio butą. Su jais buvę policininkai irgi pašiurpo, kai patalynės dėžėje išvydo kraupų radinį.
Nenorėjo prisiminti žudynių
Kai N.Narmonto motina A.Čiuželio paklausė, ar tai jo rankų darbas, plungiškis kaltės nesipurtė, nesigailėjo dėl to, kad nudūrė bičiulį.
„Ką padariau, tą padariau“, – šaltakraujiškai tarstelėjo į policijos automobilį sodinamas žudikas.
Pernai atvesdintas į Klaipėdos apygardos teismą A.Čiuželis išklausė kaltinimus, palingavo galva, bet nenorėjo, o gal tiesiog negalėjo paaiškinti sveiku protu nesuvokiamo savo elgesio priežasčių.
Paskui teismo procesas įstrigo – suimtą plungiškį tardymo izoliatoriaus kameroje ištiko insultas. Šiuo metu A.Čiuželis gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.
Nebegali dalyvauti procese
Teismą pasiekė medikų raštas apie negerėjančią A.Čiuželio sveikatos būklę – kaltinamasis paralyžiuotas, negali kalbėti, jo negalima judinti, kur nors gabenti.
Prokuroras Jurijus Petuchovas paprašė A.Čiuželiui paskirti kompleksinę teismo medicinos ekspertizę – tada būtų aiškiau, ką toliau daryti.
Jeigu A.Čiuželis dėl sveikatos būklės būtų pripažintas nepakaltinamu, jo nusikaltimą slėpusio K.Kundroto byla veikiausiai būtų išskirta ir nagrinėjama toliau.
„Nusikaltėliai privalo atsakyti už tai, ką padarė, o jeigu negali – tokia Dievo valia.
Jeigu A.Čiuželis nepakiltų iš lovos, tai jam bus bausmė už pralietą kraują“, – kalbėjo aukos giminaičiai.
Vyras dingo kaip į vandenį
N.Narmontas dingo pernai gegužės 12-ąją, kai išėjo iš savo namų Laisvės alėjoje ir nebegrįžo. Jo telefonas buvo išjungtas.
Sunerimusi dingusiojo sugyventinė paskambino vyro motinai.
Tuomet dar svarstyta, gal jis nieko nepasakęs kur nors išvažiavo.
Nesulaukę jokios žinios artimieji kreipėsi į Plungės policiją.
Pareigūnai apklausė dingusiojo bičiulius, pažįstamus, apvaikščiojo miesto skverus, narai iššukavo Babrungo upę, kitus vandens telkinius, tačiau nieko neaptiko.
Pagal paskutinį skambutį N.Narmonto telefonu nustatyta apytikslė vieta, kur jis galėjo būti, – Birutės gatvės prieigos.
Čia mediniame name gyveno A.Čiuželis.
Pražuvėlį atrado spintoje
Plungės apylinkes apvaikščiojo ir kinologai su šunimis, artimieji kreipėsi į ekstrasensus, bet viskas buvo veltui.
Kai N.Narmonto sesuo su broliu karštą vasaros dieną pravėrė A.Čiuželio buto duris, abiem pasidarė bloga nuo koktaus kvapo.
Policijos tyrėja bandė juos raminti – aiškino, kad tai esą žiurkių dvokas. Aukščiau gyvenantys žmonės sakė, kad iš antro aukšto jau krito kirminai, bėgo skysčiai.
„Mes patys radome savo brolį patalynės dėžėje. A.Čiuželis, slėpdamas nusikaltimą, ir toliau gyveno šalia nužudytojo“, – pasipiktinimo policininkais neslėpė nužudytojo sesuo.
Liudininkas irgi tylėjo
Kaltinamajame akte teigiama, kad tarp apgirtusio A.Čiuželio ir N.Narmonto dėl kažko kilo konfliktas.
Buto šeimininkas peiliu kelis kartus dūrė sugėrovui į krūtinę, o suvokęs, kad jis nebegyvas, paslėpė kūną.
„Galiu suprasti – susimušė, nutiko bėda, padarytas nusikaltimas, bet kodėl A.Čiuželis neiškvietė greitosios pagalbos, gal dar buvo galima mano sūnų išgelbėti?
Jis viską slėpė: sakė, išgėrėme, sūnus išėjo, daugiau nieko nežinau. Tylėjo kaip vandens į burną prisisėmęs ir viską matęs K.Kundrotas“, – sielojosi N.Narmonto motina.
Sėdėjo po egle ir gėrė
Aukos giminaičiai įsitikinę, kad policija atmestinai atliko savo pareigas.
Pasak jų, tyrėja Loreta Armalienė buvo bute, kur mirė žmogus, bet nieko įtartino ten nepastebėjo ir nepajuto.
Net tada, kai N.Narmonto giminaičiai su ta pačia tyrėja užsuko pas A.Čiuželį, vyras viską neigė, nors aplinkui tvyrojo baisus tvaikas, o kaimynai kituose butuose buvo atsidarę langus.
Nužudytojo motina iki šiol negali atsigauti: „Mes lakstome po pelkynus, o jis sėdi prie to namo po egle, rūko ir geria. Ramiai stebėjo, kaip valstybės pinigai švaistomi vėjais.
Būtų pasakęs – pasiimkite kūną, laidokite, o mane vežkitės, bet jis tylėjo, kol patys neatradome.
Sunki netektis – turiu regėjimo negalią, sūnus man daug padėjo.“
