Trijulė vykdė Marijampolės pataisos namuose įkalintų asmenų nurodymus – 80-metį klaipėdietį pensininką Piotrą Afanasjevą mulkino, kol jis pats įžūliems aferistams savo pinigus paklojo ant stalo.
Parankiniai įkliuvo su įkalčiais
Garbaus amžiaus pensininkas tapo dar viena kalinių auka. Į jo turtą pasikėsinusiems telefoniniams sukčiams talkino Marijampolės pataisos namų gultus jau ne kartą išbandęs A.Leketas.
Vykdydamas įkalintų draugų nurodymus A.Leketas į pagalbą pasitelkė du jaunesnius bendrininkus – A.Žutautą ir E.Mačiulskį. Pastarasis su pensininku bendravo akis į akį ir jį apiplėšė.
Policininkai trijulę iškart sulaikė su įkalčiais. Klaipėdos apylinkės teisme bendrininkai buvo kaltinami pasikėsinimu sukčiauti ir plėšimu naudojant smurtą.
Bausmės – kaip vanduo nuo žąsies
Prieš tai A.Leketas Klaipėdos apylinkės teisme buvo išklausęs du nuosprendžius už sukčiavimą – vienoje byloje jam skirta metų iš šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė atidėta dvejiems metais.
Kitoje byloje klaipėdietis buvo nuteistas kalėti metams ir keturiems mėnesiams. A.Leketas ir šį kartą tikėjosi išbristi sausas iš balos, bet Klaipėdos apygardos teismas jo apeliacinį skundą atmetė.
Užkietėjęs sukčius A.Leketas apskundė ir pastarąjį Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendį.
Senolis pats paklojo santaupas
Sukčiai aferą pradėjo pernai gegužės 31-ąją. Tą dieną E.Mačiulskis pasibeldė Rumpiškės gatvėje gyvenančio P.Afanasjevo buto duris. Jo bendraamžis A.Žutautas pasiliko lauke.
Prieš tai senuką atakavo kaliniai. Paskambinę jo namus, putė į akis miglą, kad neva atliekamas kažkoks tyrimas dėl netikrų pinigų – atvyks pareigūnas, juos apžiūrės, surašys protokolą.
Vos peržengęs P. Afanasjevo buto slenkstį E.Mačiulskis prisistatė policininku ir pareikalavo, kad šeimininkas apžiūrai pateiktų 1000 eurų – juos esą reikia kruopščiai patikrinti, nufotografuoti.
Patikėjęs apsimetėlio kalbomis senukas iš spintos traukė ir klojo ant stalo savo santaupas – aštuonis banknotus stambiomis kupiūromis.
Sprukdamas pametė pinigus
E.Mačiulskis tik pažvelgė į pinigus ir pasakė, kad pasiims visus banknotus – juos esą reikia nuodugniau patikrinti policijos nuovadoje.
Įsibrovėlis jau tiesė rankas į svetimą turtą, bet P.Afanasjevas, matyt pajutęs klastą, nenorėjo taip lengvai atsisveikinti su santaupomis.
Tuomet E.Mačiulskio nervai neišlaikė – stvėrė banknotus ir spruko iš buto. Senukas dar mėgino sulaikyti plėšiką, stumdėsi su juo koridoriuje prie durų į daugiabučio laiptinę.
Bandydamas išsivaduoti E.Mačiulskis pensininkui alkūne smogė į krūtinę. Nesunkiai sužalotas buto šeimininkas šaukėsi kaimynų pagalbos.
Užpuolikas susijaudino – leisdamasis žemyn laiptais išbarstė į aplanką sudėtus pagrobtus pinigus.
„Nebuvo kada rankioti banknotų – pačiupau tik 200 eurų“, – vėliau teisme prisiminė E.Mačiulskis.
Išbėgęs į kiemą E.Mačiulskis ir ten slampinėjęs A.Žutautas iškart pateko į tikrųjų pareigūnų rankas.
Sutiko vaidinti policininkus
Vaikinus į pensininko butą pasiuntęs aštuonis kartus teistas kalinių ryšininkas A.Leketas irgi buvo sulaikytas.
Nuteistųjų telefoninių pokalbių slaptai klausęsi kriminalistai sekė ir A.Leketą - žinojo, kada jo užverbuoti kurjeriai pasibels į P.Afanasjevo buto duris.
Penkiolika metų už grotų praleidęs A.Leketas neslėpė, kad jam paskambinę įkalinti asmenys paprašė paslaugos: „Yra adresas, reikia žmogaus, kuris nueitų ir paimtų pinigus“.
A.Leketas neatskleidė telefoninių sukčių: „Nežinau, kas man skambino. Marijampolės pataisos namuose turiu daug draugų, jiems ne kartą padėjau, o jie man“.
A.Žutautas prisiminė, kaip A.Leketas jį verbavo – klausė, ar norįs užsidirbti pinigų: „Siūlė man apsimesti pareigūnu, bet vėliau atsirado kitas artistas – E.Mačiulskis. Aš nieko nedariau – tik laukiau kieme“.
Žemaūgis smulkaus sudėjimo A.Žutautas kalinių užsakymą perleido iš Italijos grįžusiam pažįstamam E.Mačiulskiui, kurio A.Leketas nepažinojo.
Aplankas – patikros ženklas
Susitikusi trijulė automobilyje aptarė aferą – ką daryti, kaip elgtis įsibrovus į svetimą butą. A.Leketas jaunuoliams nepasakė, koks bus atlygis už inscenizaciją – esą viskas priklausys nuo grobio.
Tikriausiai A.Leketas matė, kad ir E.Mačiulskis iš veido nelabai panašus į policininką, įteikė jam aplanką su kažkokiais popiergaliais.
Teisme vyriškis paaiškino, kam apsimetėliui prireikė tokio atributo: „Kad tvarkingiau atrodytų“.
E.Mačiulskis atgailavo: „Netyčia užkabinau senuką alkūne, kai jis priešinosi. Kitaip elgčiausi, jeigu būčiau žinojęs, kad viskas taip susiklostys – kvailai pasielgiau“.
Smurtautojas teigė, jog P.Afanasjevas jokių jam pretenzijų nereiškia: „Aš jo atsiprašiau, perdaviau 50 eurų už padarytą žalą“.
Pensininkas, aišku, labiau džiaugėsi E.Mačiulskio pagrobtus pinigus atgavęs iš jį nutvėrusių pareigūnų rankų.
Trijulė pripažino kaltinimus, todėl procesas Klaipėdos apylinkės teisme sukosi pagreitintu būdu.
Močiutė prašė paleisti anūką
Teismo procesą susijaudinusi stebėjo E.Mačiulskio močiutė – 78 metų klaipėdietė Apolionija Mačiulskienė.
„Erikas su tėvu gyveno Italijoje, ten dirbo. Sugrįžo į Lietuvą įsigyti automobilio vairuotojo teisių, buvo įsidarbinęs pakuotoju įmonėje „Klaipėdos baldai“. Išlaikęs egzaminus rengėsi išvykti į Italiją“, – pasakojo A.Mačiulskienė.
Močiutė su ašaromis akyse maldavo E.Mačiulskį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmeninį laidavimą, tačiau negalėjo paaiškinti, kaip prižiūrėtų savo anūką, jeigu jis vėl iškurnėtų į Italiją.
„Kas jam šovė į galvą, anksčiau toks nebuvo? Dabar visi planai pakibo ore“, – dėl anūko ateities sielojosi nuo jo alkūnių nukentėjusio ir apiplėšto pensininko bendraamžė A.Mačiulskienė.
Bedarbis A.Žutautas savo planus sieja su Vokietija: „Aš ten jau gyvenau, noriu sugrįžti, įsidarbinti, bet pirmiau reikia baigti vokiečių kalbos kursus“.
Aistra – apgaudinėti žmones
Jaunus bendrininkus į nusikaltimą pastūmėjęs A.Leketas irgi dievagojosi, kad žengia doros keliu.
Dar ir užsienyje kelis nuosprendžius išklausęs A.Leketas bylą nagrinėjusiam apylinkės teisėjui Eugenijui Antanauskui kaišiojo kažkokią pažymą, kad nesitrainioja be darbo.
Pernai A.Leketas buvo įkliuvęs policijai du kartus. Perskaitęs skelbimus apie parduodamus kompiuterius, fotoaparatus, klaipėdietis siųsdavo į svetimus butus pusbrolį, kad šis pasiimtų siūlomus daiktus.
Pažadėtų pinigų žmonės nesulaukdavo. A.Leketas ir po to nenurimo – surado jaunuolius ir pasiuntė juos į pensininko P.Afanasjevo turtą
Nepavyko išsiaiškinti, kokie kaliniai Marijampolės pataisos namų kamerose maigė mobiliuosius telefonus mulkindami senolį, kas konkrečiai dirigavo A.Leketui ir jo parankiniams.
E.Mačiulskio ir A.Žutauto advokatai prašė jiems negadinti gyvenimo - skirti lygtines laisvės apribojimo bausmes.
