Apeliacinį skundą išnagrinėjęs aukštesniosios instancijos teismas anksčiau už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus ne kartą baustą vyrą pripažino kaltu dėl šio incidento – jam teks sumokėti baudą.
Pėsčiųjų perėjoje rėžėsi į moterį
Nelaimė Klaipėdoje įvyko 2016 metų spalio 18-ąją, apie pusę devintos vakaro Taikos prospekte.
Automobilį „Alfa Romeo“ vairavęs klaipėdietis M.Papievis, ties Statybininkų prospekto žiedu sustojęs paimti bičiulio, išvažiavo į maršrutiniam transportui skirtą juostą. Kai iki pėsčiųjų perėjos liko 30-35 metrai, jis išvydo gatvę kertančią moterį, nors degė raudonas šviesoforo signalas.
„Keičiau eismo juostą, stabdžiau, spaudžiau garso signalą, bet ji ėmė blaškytis, metėsi atgal, po to vėl pirmyn – tai mane ir suklaidino. Jeigu pėsčiąją būčiau anksčiau pastebėjęs, būčiau išvengęs avarijos“, – teisme aiškino M.Papievis.
Nukentėjusioji teogė sparčiu žingsniu kirtusi perėją ir nemačiusi artėjančių automobilių. Paskui staiga pajuto smūgį, daugiau nieko neatsimenanti.
Moteriai lūžo abiejų kojų čiurnos kaulai, skruostikaulis, daugybėje vietų sumuštas kūnas. Sunkiausius galvos sužalojimai ji patyrė užmesta ant „Alfa Romeo“ variklio dangčio.
Teismai incidentą įvertino skirtingai
Įvykio liudytojai patvirtino, kad tuo metu pėstiesiems degė raudonas šviesoforo signalas.
Nustatyta, kad „Alfa Romeo“ maršrutiniam transportui skirta kelio eismo juosta važiavo 54,7 kilometro per valandą greičiu – šiek tiek viršydama leistiną greitį.
Vairuotoją išteisinęs Klaipėdos apylinkės teismas M.Papievio veiksmuose neįžvelgė jokių nusikalstamos veiklos požymių.
Nurodyta, kad pėsčioji, išėjusi į kelią degant raudonam šviesoforo signalui, pažeidė KET nurodymus, elgėsi neadekvačiai, blaškėsi. Tai ir esą buvo pagrindinė avarijos priežastis.
Tačiau Klaipėdos apygardos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad M.Papievis važiavo draudžiama maršrutiniam transportui skirta juosta, šiek tiek viršydamas leistiną greitį.
Vairuotojas galėjo iš tolo pastebėti kliūtį – moterį pėsčiųjų perėjoje, ėjusią degant neleistinam signalui. Galėjo sustabdyti automobilį, bet to laiku nepadarė, partrenkė pėsčiąją, sunkiai sutrikdė jos sveikatą.
Vairuotojas atsipirko pinigine bauda
Apeliacinio teismo vertinimu, M.Papievis ne tik galėjo, bet ir privalėjo sustabdyti savo automobilį.
Pastebėjęs kelyje pasirodžiusią pėsčiąją, vairuotojas signalizavo garsu, matė, kaip ji blaškosi, tačiau pasirinko rizikingą, neabejotinai grėsmę sukeliantį variantą – pavojingą manevravimą.
Nepaisant moters pražangų kelyje, ne jos, o M.Papievio neapdairumas tapo tiesiogine nelaimės priežastimi.
Teismas pažymėjo, kad vairuotojai keliuose turi būti atsargus net ir tada, kai važiuoja degant leistinam šviesoforo signalui.
Kaltę sušvelnino pėsčiosios elgesys
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė, kad j M.Papievis neteistas, dirba. Tačiau įvertino ir tai, kad, daugiau kaip dešimt kartų baustas už KET pažeidimus vyras net ir po skaudaus įvykio nesilaikė saugaus eismo taisyklių.
Rizikingas pačios pėsčiosios elgesys perėjoje įvertintas kaip M.Papievio atsakomybę lengvinanti aplinkybe, todėl kaltinamajam paskirta 1431 euro bauda.
Nukentėjusiajai iš draudimo bendrovės priteista 5000 eurų neturtinės žalos, o jos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos perduotas nagrinėti civiline tvarka.
Išvydęs moterį, mynė greičio pedalą
Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Juozas Sykas neabejoja, kad šiuo atveju triumfavo teisingumas: „Kelių eismo taisyklėse nurodyta – vairuotojui kelyje pamačius judančią kliūtį, privalu stabdyti automobilį. Apvažiuoti galima tik stacionarias kliūtis“.
Jeigu būtų M.Papievis būtų laiku sustabdęs automobilį, nelaimės būtų išvengta. Aišku, šioje situacijoje kaltė – abipusė, nes moteris kirto perėją degant raudonam šviesoforo signalui. Tačiau pagal Aukščiausiojo teismo praktiką tokiais atvejais kiekvienas atsako už tai, ką padarė.
„Kai žmogus eina perėja degant raudonam šviesoforo signalui, vairuotojai turi suvokti, kad kažkas čia negerai. M.Papieviui reikėjo ne minti greičio pedalą, o stabdyti automobilį, aiškintis, kas vyksta“, – teigė teisme valstybės kaltinimą reiškęs J.Sykas.
Klaipėdos apygardos teismo nutartį nuteistasis M.Papievis dar gali skųsti Lietuvos Aukščiausiajam teismui.
