Iš pradžių vyras buvo išteisintas, bet Klaipėdos apygardos teismas nusprendė, kad jis nusižengė įstatymams - sėdo prie vairo, apsvaigęs nuo kitokios žmogaus psichiką veikiančios medžiagos.
Anodija malšino danties skausmą
Pernai vasarą 23 metų tauragiškio Rimvydo vairuojamą automobilį sustabdė Tauragės apskrities policijos patruliai. Vyras atrodė kaip apsvaigęs – kalbėjo nerišliai, iškart neatsakydavo į pareigūnų klausimus, nuo jo sklido kažkoks aitrus kvapas.
Alkoholio matuokliu patikrinus tauragiškio blaivumą, nustatytas 1,5 promilės girtumas. Sulaikytasis aiškino, kad jaučiasi pavargęs, neišsimiegojęs, nes dieną darbavosi šienapjūtėje ir kitur.
Rimvydas dievagojosi tą dieną pas draugą sodyboje girdęs gyvulius ir neišgėręs nė lašo alkoholio: „Anoks čia girtumas - prieš valandą tik anodijos užpyliau ant skaudamo danties“.
Pareigūnai tokiais vairuotojo aiškinimais nepatikėjo – surašė administracinį teisės pažeidimo protokolą dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio. Įsižeidęs vyras pakilo į kovą.
Organizme – ne alkoholis, o eteris
Tauragiškis per valandą pats nusigavo į artimiausią medicinos įstaigą pasitikrinti savo blaivumo. Jo organizme alkoholio nerasta, bet aptikta dar neišgaravusio dietilo eterio pėdsakų.
Nepaisant to, Tauragės apskrities policija Rimvydui surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą, skyrė 900 eurų baudą už tai, kad jis prie automobilio vairo sėdėjo neblaivus.
Tauragiškis dar neteko teisės penkiolika mėnesių vairuoti transporto priemonę.
Rimvydas rankų nenuleido, kovojo toliau - policijos sprendimus jis apskundė Tauragės apylinkės teismui.
Policijos verdiktas panaikintas
Rimvydas iš teismo išėjo pažvalėjęs - pareigūnų surinktų įrodymų nepakako konstatuoti, kad jis sulaikytas kelyje, apsvaigęs nuo narkotikų ar kitokių žmogaus psichiką veikiančių medžiagų.
„Negalima jo traukti administracinėn atsakomybėn už tai, kad vairavo automobilį neva apsvaigęs nuo alkoholio ar kvaišalų“, - tokią nutartį paskelbė Tauragės apylinkės teismas.
Teismas rėmėsi Valstybinės teismo medicinos tarnybos (VTMT) ekspertų išvada - jie patvirtino, kad dietilo eteris nėra įtrauktas į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą.
Tuomet jau policininkai suskato ginti savo mundurų garbę - Rimvydui palankią nutartį apskundė aukštesniosios instancijos teismui.
Kita išvada - vairavo apsvaigęs
Klaipėdos apygardos teisme tauragiškio viltys išsisukti nuo piniginės baudos ir išsaugoti teisę toliau vairuoti automobilį išsisklaidė.
Bylos medžiagą įvertinusi teisėja Dalia Kursevičienė nusprendė, kad visiškai užtenka ir to, kad Rimvydas sėdo prie vairo apsvaigęs nuo dietilo eterio - anodijos.
Tie patys VTMT ekspertai nurodė, kad dietilo eteris svaigina, slopina nervų sistemą ir refleksines reakcijas, mažina skausmo pojūtį, susijaudinimą. Jį pavartojus galima netekti sąmonės - kitaip tariant, sukelti avariją kelyje.
Vadinamoji anodija, pasak ekspertų, priskiriama teisėtai naudojamų narkotinių ir psichotropinių pirmtakų (prekursorių) grupei.
„Dietilo eteris dar gali būti panaudotas ir neteisėtai, įstatymų ribojamų narkotinių medžiagų gamybai“, - teismo nutartyje pažymėjo D.Kursevičienė.
Psichiką veikiantis svaigalas
Panaikinus Tauragės apylinkės teismo nutartį kaip nepagrįstą, konstatuota, kad Rimvydas automobilį vairavo apsvaigęs ne nuo alkoholio, o nuo kitokių žmogaus psichiką pragaištingai veikiančių medžiagų.
Šią aplinkybę, pasak D.Kursevičienės, patvirtina ir blaivumo patikros rezultatai - tauragiškis vartojo lakią, bespalvę, savotiško kvapo anodiją, kurios poveikis greitai išnyksta.
Rimvydą klampino ir jo paties parodymai – sulaikytas prisipažino danties skausmą malšinęs anodija, tik tiksliai nenurodė laiko. Tai nusižengimo esmės, kvalifikacijos ir atsakomybės nepakeitė.
Tauragės policijos nutarimas dėl administracinės nuobaudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus skyrimo Rimvydui pripažintas teisėtu ir galiojančiu.
Policininkams dabar tereikės šiek tiek pakoreguoti aprašomąją dalį dėl faktinių aplinkybių.
Ir skausmą malšina, ir kvaišina
Dietilo eteris – skaidrus, bespalvis, labai degus, savito kvapo skystis. Naudojamas kaip tirpiklis, tačiau gali būti ir anestetikas, ir narkotikas. Ilgiau laikomas arba garinamas sprogsta.
Praėjusio tūkstantmečio pabaigoje dietilo eteris dar naudotas kaip nuskausminantis vaistas, kol neatsirado kitokių. Veterinarijos vaistinėse jo ir dabar galima įsigyti mažuose buteliukuose.
Anodija pramintą dietilo eterį tarpukariu lietuviai vartodavo kaip svaigalą. Sumaišyta su vandeniu arba cukrumi anodija bene labiausiai išplito Klaipėdos krašte ir Žemaitijoje. Ją dar ir uostydavo.
Iš Rytprūsių į Lietuvą anodiją gabendavo kontrabandininkai. Yra žinių, kad šiuo lakiu skysčiu, dar vadintu „Hofmano lašais“, XVIII- XIX amžiais svaigindavosi airiai, prancūzai ir kitos tautos.
Iš organizmo greitai pasišalinantį eterį pobūviuose iš buteliukų uostydavo aukštuomenė euforiniuose vakarėliuose. Migdantys eterio garai operacinėse pradėti oficialiai naudoti JAV 1842 metais.
Kalėdotojams anodijos nesiūlė
Žemaičiai anodiją gerdavo iš mažų taurelių. Mažlietuviai - iš tos pačios stiklinės arba puodelio šaukšteliu kabindavo dietilo eterio ir spirito mišinyje išmirkytą birų arba gabalinį cukrų.
Prie vaišių stalo anodijos paragavę svečiai stiklinę uždengdavo delnu, kad lakus eteris neišgaruotų, ir perduodavo ją kitiems. Būtinai reikėdavo pasveikinti šalia sėdinti kaimyną.
Vestuvės, šokiuose, talkose anodija svaigindavosi neturtingi kaimų ir miestelių gyventojai, samdiniai. Kalėdojantiems kunigams jos nesiūlydavo - išgėrus iš burnos sklisdavo smarvė.
Turgaus dienomis Tauragės, Pagėgių, Šilutės, kitų Vokietijos pasienyje esančių miestelių gatvės pakvipdavo anodija – tokiu kermošiaus aromatu dvelkė net aplinkiniai laukai ir miškai.
„Nuo anodijos žmogus pralinksmėja, norisi kvatotis, bet greitai ir išsiblaivai“, - taip svaiginantį dietilo eterio poveikį apibūdindavo anų laikų vartotojai.
Dietilo eterį nurungė pilstukas
Etnografai aprašė ir ragautojų pojūčius: išgėrus anodijos labai norisi valgyti - šunį gali praryti, geriant reikia užspausti nosį, kad neuždustum, o jeigu neatsiraugėsi, visos žarnos suplyš.
Lenkai anodijos vartojimo manija apsikrėtė XX amžiaus pradžioje. Ištirpintą dietilo eterį gurkšnojo šachtininkai, moksleiviai. Seimas 1926 metais uždraudė prekiauti anodija, pripažino ją narkotiku.
Tuomet suklestėjo nelegali prekyba, į kurią įsitraukė ir lietuviai – spiritą, anodiją didelėse skardinėse per Nemuną gabeno iš Vokietijos. Pasieniečiais su jais kovojo kaip dabar su cigarečių kontrabandininkais.
Lietuvoje anodijos vartojimo šaknis vėliau pakirto naminė degtinė, kontrabandinis spiritas, iš jo gaminamas „pilstukas“, liaudies dar vadinamas „kaukoliniu“, kitokie surogatai.
