„Prokuratūros vertinimu, teismas neatsakė į visus apeliacinio skundo argumentus ir netiksliai vertino įrodymų visumą“, – teigiama Kauno apygardos prokuratūros pranešime.
Pasak prokuratūros, LAT pozicija svarbi nustatant aiškias ribas, kada panaudotas fizinis smurtas pasiekia tokį pavojingumo laipsnį, nuo kurio jau turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė ir kaip yra vertinamas fizinio smurto panaudojimas, pagrįstas tėvų valdžios panaudojimu.
Praėjusių metų gegužės mėnesį Kauno apylinkės teismas nusprendė, kad E.Kručinskienė nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo požymių bei nusprendė bylos medžiagą perduoti Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl administracinio nusižengimo teisenos.
Šį sprendimą apskundė tiek prokurorė, tiek E.Kručinskienės gynėjas.
Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas praėjusių metų spalio pabaigoje prokurorės skundą atmetė, patenkino gynėjo skundą bei pakeitė nuosprendį panaikinant jo dalį, kuria bylos medžiaga perduota administracinio nusižengimo teisenai.
Išteisinimą dėl skundo prokuratūra apskundė LAT Kaunietės Eglės Kručinskienės išteisinimą dėl smurto prieš vaiką Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) apskundę prokurorai teigia, jog ši byla svarbi formuojant precedentą smurto prieš vaikus bylose.
Kaip trečiadienį žurnalistams sakė Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius, situacija ypač įdomi po vadinamosios Matuko reformos, kai buvo uždraustas bet koks smurtas prieš vaikus.
„Šiandien visi supranta, kad vaiko mušti negalima ir mes tą nustatome byloje, bylą perduodame teismui ir teismas priima išteisinamąjį nuosprendį. Tai šioje vietoje tikrai lieka mums, prokurorams, neatsakyti klausimai ir galvoju, kad ateityje ši byla bus tikrai labai svarbi formuojant teismų praktiką ir sprendžiant kitas situacijas“, – sakė D.Valkavičius.
Pasak jo, byloje buvo nustatyta ir iš esmės nepaneigta, kad mažamečiui buvo du kartus suduota per sėdmenis, tada kartą suduota per plaštaką ir po to vėl kelis kartus suduota per sėdmenis, tačiau teismai moterį išteisino.
„Liko mums neatsakyti du klausimai: ar tas sudavimas tų smūgių ir laikytinas apskritai fiziniu smurtu ir ar galima pateisinti štai tokius veiksmus prieš mažametį asmenį, kai tas smurtas yra naudojamas kaip drausminimo priemonė?“ – sakė vyriausiasis prokuroras.
Pasak prokuratūros, LAT pozicija svarbi nustatant aiškias ribas, kada panaudotas fizinis smurtas pasiekia tokį pavojingumo laipsnį, nuo kurio jau turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė ir kaip yra vertinamas fizinio smurto panaudojimas, pagrįstas tėvų valdžios panaudojimu.
E.Kručinskienė kaltinta dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir skausmo sukėlimo mažamečiui.
Praėjusių metų gegužės mėnesį Kauno apylinkės teismas nusprendė, kad E.Kručinskienė nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo požymių bei nusprendė bylos medžiagą perduoti Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl administracinio nusižengimo teisenos.
Tuomet bylą nagrinėjęs teisėjas sakė, jog nebuvo objektyvių ir patikimų bei abejonių nekeliančių įrodymų, jog mažametis patyrė fizinį skausmą, o moteris savo veiksmais siekė ne sutrikdyti viešąją rimtį, bet paauklėti vaiką.
Šį sprendimą apskundė tiek prokurorė, tiek E.Kručinskienės gynėjas.
Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas praėjusių metų spalio pabaigoje prokurorės skundą atmetė, patenkino gynėjo skundą bei pakeitė nuosprendį panaikinant jo dalį, kuria bylos medžiaga perduota administracinio nusižengimo teisenai, taigi, E. Kručinskienė visiškai išteisinta.
Kasacinis skundas LAT dėl šio sprendimo pateiktas antradienį.
Didelio rezonanso visuomenėje sulaukęs ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai 2018 metų rugsėjo 29 dieną Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas apie Kauno Panemunės parke praeivio pastebėtą moterį, kuri sudavė mažamečiui vaikui.
Vykstant ikiteisminiam tyrimui, tarnybos nusprendė vaikus iš šeimos paimti.
Vaikų teisių specialistai teigė, kad mažamečiai iš šeimos paimti dėl jiems grėsusio pavojaus, šeimai nesutikus bendradarbiauti su policijos pareigūnais ir vaiko teisių apsaugos darbuotojais, tačiau pripažino, kad reaguojant į situaciją padaryta klaidų.
Tai, kad vaikams šeimoje buvo kilęs realus pavojus, yra pripažinęs ir teismas.
Vaikai šeimai vėliau buvo grąžinti.
