Panevėžio apygardos teismas už prekybą žmonėmis nuteisė 30-metį Panevėžio rajono gyventoją Simoną Žigą ir panevėžiečius 33 metų Martyną Zastarskį bei 32 metų Karolį Šukį.
S.Žigas įkalintas 5,5 metų, o K.Šukys – 4 metams ir 3 mėnesiams. M.Zastarskis nuteistas kalėti 5 metus, bet nuosprendį subendrinus su anksčiau paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi jam už grotų teks praleisti 8 metus.
Nuosprendžio išklausyti atvyko tik S.Žigas ir K.Šukys. Jie bus suimti įsiteisėjus nuosprendžiui.
M.Zastarskis teisme nepasirodė, nes jis neseniai laisvės neteko už žmogžudystę Norvegijoje.
Ši trijulė su dar keliais tyrimo metu nenustatytais asmenimis prieš 6–7 metus veikė kaip organizuota grupė.
Įdomiausia tai, kad S.Žigas ir M.Zastarskis tuomet atliko bausmę Marijampolės pataisos namuose, tačiau sugebėjo susisiekti su laisvėje esančiais bendrininkais.
Į nusikaltėlių pinkles patekę penki 20–30 metų kupiškėnai, rokiškėnai ir panevėžiečiai turėjo Vokietijoje talkinti telefoniniams sukčiams.
„Tie vyrai buvo nuvežti į užsienį daryti nusikaltimų – paimti pinigų iš apmulkintų žmonių“, – pirmadienį sakė Panevėžio apygardos prokuroras Aurelijus Navickas, patikslinęs, kad į prekeivių žmonėmis pinkles patekusiems vyrams teko vadinamųjų kojų vaidmuo.
Telefoninių sukčių aukomis Vokietijoje tapo rusakalbiai šios šalies gyventojai. Pasirodo, ir ten atsirasdavo naivuolių, sutinkančių pinigais išsukti artimuosius iš tariamos bėdos.
Tyrimo metu pareigūnams nepavyko nustatyti aukoms skambinusių telefoninių sukčių. Žinoma tik tai, kad nusikaltėliams talkinusioms vadinamosioms kojoms tekdavo eiti paimti pinigų iš apgautųjų. Apgavysčių schema buvo paprasta ir ne kartą naudota Lietuvoje.
Sukčių aukomis tapę vokiečiai buvo apmulkinti pramanytomis istorijomis apie neva į bėdą patekusius artimuosius. Už tai, kad nebūtų keliamos bylos, iš jų reikalauta pinigų. Išviliotos sumos siekė 10–15 tūkst. eurų. Pasitaikė atvejis, kai iš aukos buvo paimti auksiniai papuošalai.
Tyrėjams nepavyko pričiupti telefoninių sukčių, todėl prieš Panevėžio apygardos teismą stojusi trijulė buvo teisiama už prekybą žmonėmis. Prokuroras sakė, kad į užsienį nukentėjėliai buvo išvežti apgaule.
Bylos duomenimis, išvežtieji nežinoję, kad daro nusikaltimą. Jiems buvo nurodoma, kad iš tam tikrų asmenų reikės paimti siuntas arba skolas, o išties jie atvykdavo į telefoninių sukčių aukomis tapusių vokiečių namus. Iš pradžių nesakyta, koks jų laukia „darbas“, o kai viskas paaiškėdavo, jau būdavo per vėlu ką nors daryti.
Į pinkles patekę nelaimėliai neturėjo pinigų grįžti į tėvynę, tad turėjo paklusti.
„Būdavo pasakoma: tavo toks darbas – nueisi ir paimsi pinigus“, – pasakojo prokuroras.
Vadinamosioms kojoms buvo žadamas 10 procentų atlygis.
Kad buvo išvežtos į užsienį daryti nusikaltimų, aukos suprato tik tuomet, kai pareigūnai pradėjo tyrimą. Bet į prekeivių žmonėmis pinkles patekę žmonės savęs nelaikė nukentėjusiaisiais. Nė vienas jų nepateikė ieškinių teisiamiesiems.
Teisėjas stebėjosi, kad nukentėjusieji vengė atvykti į bylos nagrinėjimą, tad teko jų ieškoti.
