Priimdami nutartis, teismai rėmėsi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atlikto tyrimo duomenimis.
Tačiau prieš tai daugiau kaip septynerius metus dėl šių milijonų virė įnirtinga užkulisinė kova. Už tai, kad šie pinigai nebūtų konfiskuoti, Lietuvos pareigūnams buvo siūlomos įvairios sumos – nuo vieno iki beveik 15 milijonų dolerių.
Vargu ar šie milijonai būtų pasiekę valstybės iždą, jei ne buvusio ilgamečio FNTT vadovo Romualdo Boreikos pricipingumas.
Galimas dalykas, kad būtent dėl šio principingumo 2010 metais generolas po į valdžią atėjusių konservatorių spaudimo buvo priverstas pasitraukti iš pareigų.
Tuomet konservatorių veikėjai suorganazavo ypač plačią propagandinę kampaniją prieš R.Boreiką, apkaltinę jį įvairiais iš piršto laužtais dalykais. Tarp jų – ir bandymu padėti rusams, kad šie atgautų 40 milijonų dolerių.
„Laimėjau visas bylas, paneigiau visus iš piršto laužtus kaltinimus. Tačiau kartais giliai viduje sukirba mintis – ar vertėjo taip stengtis. Juk galėjau ne tik visam gyvenimui užsitikrinti finansinį gerbūvį, bet ir, ko gero, to purvo pylimo būčiau išvengęs“, – draugams guodėsi dabar jau pensininkas R.Boreika.
FNTT areštavo pinigus
Ši gandais ir skandalais apaugusi istorija prasidėjo dar 2006 metų vasarą, kai septynios ofšorinės kompanijos iš Rusijos per Austrijos „Raiffeisen“ banką į tuomet dar veikusio Ūkio banko sąskaitas įvairia valiuta pervedė beveik 40 milijonų dolerių.
Panaši suma dar buvo pervesta ir į įvairių Latvijos bankų sąskaitas.
Netrukus po to Austrijos bankas į Kauno banką atsiuntė raštą. Bankininkai teigė, jog per šią pinigų pervedimo operaciją galėjo būti plaunami nusikalstamu būdu uždirbti pinigai.
Ūkio banko atstovai apie kolegų iš Austrijos pateiktą informaciją pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
Netrukus buvo priimtas sprendimas areštuoti pinigus ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pinigų plovimo.
Pareigūnai susisiekė su kolegomis iš Rusijos ir sužinojo, kad šioje valstybėje minėtų kompanijų atžvilgiu taip pat pradėta baudžiamoji byla.
Pareigūnų milijonai nesuviliojo
Nesnaudė ir tikrieji pinigų savininkai. Jie pasisamdė garsų Vilniaus advokatą Juozą Gaudutį, kuris ėmė spausti tyrėjus, kad nedelsiant areštas būtų panaikintas.
Advokatas kaip argumentą pateikė oficialų Rusijos tardymo komiteto ypatingai svarbių bylų tardytojo Sergejaus Solianovo pasirašytą raštą, kad minėtus bendrovės nėra įtariamos pinigų plovimu ar kitais nusikaltimais.
Kad būtų dar solidžiau, į Lietuvą atvyko ir oficialiu bendrovių atstovu prisistatęs rusų kilmės JAV pilietis.
Šis žmogus susitiko su tuomet FNTT tarnybai vadovavusiu R.Boreika bei tyrimą kuravusiu Kauno apygardos prokuratūros vyriausiuoju prokuroru Kęstučiu Betingiu. Pokalbio metu neoficialiai buvo užsiminta, kad už arešto panaikinimą pinigų savininkai atsidėkos mažiausiai 4 milijonais litų.
Iškart po šio pokalbio buvo nutarta sulaikyti patį svečią. Tačiau gavęs kvietimą į apklausą amerikietis netikėtai dingo.
Maskvoje – informacijos badas
Tuo metu į Maskvą buvo komandiruoti ir keli FNTT tyrėjai, kurie turėjo apklausti pinigus pervedusių bendrovių vadovus bei išsiaiškinti kitas tyrimo aplinkybes.
Tačiau vizitas nebuvo sėkmingas. Kolegos Rusijoje atsiribojo tylos siena ir nesidalijo beveik jokia informacija. Be jų pagalbos nepavyko rasti ir pinigus pervedusių įmonių vadovų.
Pavyko sužinoti tik tiek, kad Kaune ir Latvijoje įstrigę pinigai gali būti susiję su Rusijos banką „Discont“ kontroliavusiomis kriminalinėmis grupuotėmis. Su jomis buvo siejamas ir iš Vilniaus kilęs buvęs vienas „Vilniaus brigados“ lyderių Dovydas Kaplanas, pravarde „Dodikas“.
Vos tik milijonai iš šio banko buvo pervesti į Lietuvą ir Latviją, Rusijos centrinio banko vadovo Andrejaus Kozlovo iniciatyva „Discont“ buvo uždarytas. Praėjus kelioms dienoms po banko uždarymo pats A.Kozlovas buvo nužudytas.
Tardytojas buvo nušalintas
Tyrimas pasistūmėjo tik po to, kai tuometinis FNTT direktorius R.Boreika kreipėsi į Rusijos finansinės žvalgybos vadovą, būsimą vicepremjerą Viktorą Zubkovą, kurį pažinojo asmeniškai.
Po šio pokalbio buvo atnaujinta su banku „Discont“ susijusi byla, o kai kurie šią bylą prieš tai marinę pareigūnai dėl įtarimų korupcija buvo nušalinti nuo pareigų.
Nuo pareigų buvo nušalintas ir lietuvių tyrėjams pažymą pasirašęs tardytojas S.Solianovas.
Direktoriai – benamiai
Gerokai palengvėjo ir lietuvių tyrėjų darbas Maskvoje.
Dirbdami kartu su kolegomis iš Rusijos, FNTT pareigūnai greitai surinko reikiamą informaciją. Tuomet paaiškėjo, kad milijonines sumas pervedusių firmų vadovai buvo arba benamiai, arba nieko bendro su įmone neturintys asmenys.
Pavyzdžiui, vienai įmonei vadovavo chemijos gamyklos cisternų valytojas, kitai – autokrautuvo vairuotoja, trečiai – paprastas kurjeris. Per apklausas jie prisipažino, kad dokumentus pasirašinėjo už pinigus, nesigilindami į esmę.
Tyrėjai nustatė ir tai, kad daugelio įmonių steigimo dokumentai buvo įforminti pateikus pamestus arba jau mirusių žmonių pasus.
Avansas – pusė milijono dolerių
Tuo metu nesnaudė ir pinigų savininkai. Nepavykus pinigų atgauti per J.Gaudutį, jie pasisamdė kitą garsų advokatą – buvusį teisingumo ministrą Gintarą Balčiūną.
Kaip teigė Rusijos bendrovių atstovas Jurijus Chorolas, su G.Balčiūnu buvo sutarta, kad atgavus pinigus, advokatui bus sumokėtas 12,5 proc. sėkmės mokestis.
Tačiau garsus teisininkas esą sutiko dirbti tik su sąlyga, jeigu jam bus pervestas avansas – 500 tūkst. JAV dolerių. Šiuos pinigus advokatas įsipareigojo gražinti, jei nepavyks įvykdyti užduoties.
Maskviečiai dolerius pervedė, tačiau ne į advokatų kontoros, o į gero G.Balčiūno bičiulio Vitoldo Markevičiaus bendrovės „Era“ sąskaitą SEB banke.
Visus skundus atmetė
Laikas bėgo, tačiau Rusijos verslininkų reikalai į priekį nejudėjo. Advokatas G.Balčiūnas parašė vos kelis skundus, tačiau visi jie buvo atmesti.
„Kai pareiškėme, kad nutraukiame sutartį ir pareikalavome gražinti pinigus, G.Balčiūnas pasakė, kad viskas tuoj išsispręs, o avansu gauti pinigai jau paskirti apeliaciniam teismui, kuris netrukus priims teigiamą nutartį“, – tuomet „Lietuvos rytui“ sakė J.Chorolas.
Iš tiesų apeliacinis teismas priėmė nutartį, tačiau nepalankią J.Chorolo atstovaujamoms bendrovėms.
Darbą įvertino brangiai
Maskvietis ilgai reikalavo, kad pinigai būtų gražinti, tačiau atgavo tik dalį jų – 200 tūkst. litų.
Bet pinigus gražino ne G.Balčiūnas, o jo bičiulis V.Markevičius. Kartu jis davė ir esą G.Balčiūno ranka parašytą raštelį apie pinigų perdavimą ir lapelį, kuriame rusų kalba buvo surašytas atliktų darbų sąrašas.
Šiame lapelyje buvo teigiama, kad sprendžiant klausimus su generalinės prokuratūros pareigūnais išleista 100 tūkst. litų. Tiek pat buvo sumokėta ir tarpininkams už informacijos suteikimą. 50 tūkst. litų suma buvo įvertintas dokumentų parinkimas.
Brangiai buvo įvertintas ir pačio advokato bei jo padėjėjo darbas.
Advokatas įvairiuose Lietuvos vietose turėjo 99 dalykinius susitikus, kuriuose užtruko 171 valandą. Įvertinus vienos valandos advokato kainą – 680 litų – susidarė dar apie 100 tūkst. litų.
Kiek mažiau išlaidų turėjo advokato padėjėjas, kurio valanda kainuoja 560 litų – apie 55 tūkst. litų.
„Man visiškai neįdomu, kokie ten fantastiški skaičiai iš lubų buvo surašyti. Mes aiškiai buvome sutarę: neįvykdžius užduoties – visi pinigai nedelsiant gražinami“, – tuomet sakė J.Chorolas.
Teko palikti kontorą
Negavęs pinigų J.Chorolas kreipėsi į tuometės G.Balčiūno darbovietės – advokatų kontoros Jurevičius, Balčiūnas ir Bartkus advokatus.
Verslininkas atvirai pavadino G.Balčiūną aferistu ir pasiūlė problemą išspręsti be skandalo ir įtikinti savo partnerį gražinti pinigus.
Tačiau ir po šio laiško G.Balčiūnas pinigų negražino ir pasitraukė iš tuomet vienos solidžiausių advokatų kontorų Baltijos šalyse.
Netrukus jis viešai pranešė, kad kartu su advokatu Mariumi Grajausku steigia naują advokatų kontorą ir pakvietė svečius į jos pristatymą.
Tačiau į sostinės Šv. Kotrynos bažnyčią besirenkančius kviestinius svečius pasitiko keli zuikiais apsirengę aktoriai ant kurių drabužių ryškiomis raidėmis buvo užrašyta: advokatas G.Balčiūnas skolingas pusę milijono dolerių.
Žadėjo atgaivinti atmintį
Nors advokatų kontororos svečių laukė vaišėmis padengtas stalas ir specialiai iškilmėms pasamdytas Šv.Kristoforo kamerinis orkestras, tačiau visi susirinkusieji kalbėjo tik apie zuikius.
Šventės šeimininkas G.Balčiūnas buvo aiškiai sutrikęs: „Čia kažkoks prasimanymas. Aš visiškai nieko nežinau apie tokią skolą“.
Tuo tarpu šiuos zuikius į bažnyčią atgabenusią skolų išieškojimo bendrovę pasamdęs Rusijos verslininkas J.Chorolas teigė, kad kol G.Balčiūnas skolos negražins, advokatui dar daug kartų teks raudonuoti.
Nežinia ar G.Balčiūnas įvykdė J.Chorolo reikalavimus, tačiau po zuikučių pasirodymo tokių raginimų daugiau nesigirdėjo.
Tuo tarpu aferistu išvadintas G.Balčiūnas padarė stulbinamą karjerą. Jis sugebėjo įgyti „Achemos“ koncerno savininkės Lydos Lubinenės pasitikėjimą – ne tik gavo milijonines teisinių paslaugų sutartis, bet ir tapo koncerno valdybos pirmininkės pavaduotoju.
Verslininkui perdavė užstatą
Atsisakius G.Balčiūno paslaugų, įtartinų pinigų savininkai pasamdė dar kelias garsias advokatų kontoras.
Tačiau ir šiems teisininkams nepavyko pasiekti, kad areštas būtų panaikintas.
Tuomet per vieną Kauno verslininką buvo bandoma rasti priėjimą prie įtakingo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro.
Verslininkas pažadėjo, kad įkalbės prokurorą už 10 milijonų litų atlygį panaikinti areštą pinigams. Tačiau pareikalavo, kad jam pradžiai būtų perduotas 200 tūkst. dolerių užstatas – tik tuomet jis įsitikins, jog ketinimai yra rimti.
Pinigai nedelsiant buvo perduoti.
Prokuroras persigalvojo?
Po to ilgai vyko techninis derinimas, kaip reikėtų prokurorui sumokėti atlyginimą už atgautus milijonus. Maskviečiai siūlė įvairias schemas, tačiau daugelis jų netiko, nes rėmėsi tik tarpusavio pasitikėjimu.
Galiausiai rusai net sutiko prieš pat arešto panaikinimą atvežti visus pinigus grynais.
Tačiau netikėtai tarpininku buvęs verslininkas pareiškė, kad prokuroras apsigalvojo ir gražino beveik metus laikytus 200 tūkst. dolerių.
Advokato vizitas pas generolą
Netrukus ikiteisminį tyrimą kuravusi Kauno apygardos prokuratūra pasiūlė Ūkio banko sąskaitose laikomus pinigus pripažinti bešeimininkiu turtu. To primygtinai reikalavo ir generolas R.Boreika.
Prieš priimant šį sprendimą R.Boreikos kabinete apsilankė rusų kompanijoms atstovavęs advokatas iš Latvijos. Jis tvirtino, jog Latvijos teismai jau gražino pinigus Rusijos firmoms ir teigė, jog tas pats bus ir Lietuvoje.
„Gal nereikia, kad ginčas pasiektų teismus Lietuvoje, taip tik užvilkinsit pinigų gražinimo procesą. Negi negalime pasiekti abiems pusėms naudingą sutarimo?“, – užuolankomis siūlė susitarti advokas.
Tačiau tuomet generolas griežtai pasakė, kad jokių derybų negali būti, o pinigų likimą spręs teismas.
Pripažino turtą bešeimininkiu
Teismų maratonas prasidėjo dar 2010 metų pavasarį ir vyko labai permainingai.
Iš pradžių Kauno apylinkės teismas nutarė pinigus perduoti valstybei, tačiau Kauno apygardos teismas šį sprendimą panaikino ir bylą nurodė išnagrinėti iš naujo.
Dar kartą įvykusiame Kauno apylinkės teismo posėdyje buvo nuspręsta pinigus gražinti ofšorinėms kompanijoms.
Tačiau galiausiai Lietuvos Aukščiausiasis ir Apeliacinis teismai galutinai pripažino, kad Ūkio banke laikomi pinigai – bešeimininkis turtas.
Toks sprendimas buvo priimtas remiantis ikiteisminio tyrimo metu FNTT pareigūnų surinktais įrodymais.
Nors jau prasidėjus teismo procesui atsirado net keli pinigų reikalaujantys įmonių atstovai, tačiau, teismo nuomone, reliai su banko sąskaitų atidarymu ir jų valdymu buvo susiję visai kiti asmenys.
