Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendime rašoma, jog I.Molotkovas nurodė buvęs kalinamas nežmoniškomis sąlygomis: kameroje gyveno 2-3 asmenys, jos plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, be to, didelę dalį ploto užėmė baldai.
Patalpa buvo blogai vėdinama, sienos buvo supelijusios, kameroje veisėsi pelės, trūko kėdžių.
Jis taip pat teigė iki šiol jaučiantis dvasinius išgyvenimus, patiriantis galvos skausmus, baimę ir kitas neigiamas psichologines pasekmes.
Taip pat jis teigė, kad jam nebuvo suteikta tinkama psichologo pagalba, nebuvo įtrauktas į užimtumo programas, nesuteikta galimybė lankytis koplytėlėje.
Tačiau teismas konstatavo, jog kameroje, į kurią I.Molotkovas perkeltas, kai atlikinėdavo nuobaudas, vienam nuteistajam numatyta ploto norma nebuvo pažeista, o kamerą vėdinti buvo galima atidarant langą, pelėsio joje taip pat neaptikta.
Vis dėlto teismas pripažino, kad patalpose buvo aptikta pelių, tad švari aplinka nuteistajam kartais nebuvo užtikrinama.
Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog šiose patalpose I Molotkovas atlikinėjo nuobaudas, todėl ir nebuvo vedamas dirbti, o prašymų dalyvauti užimtumo programose ar lankytis koplytėlėje neteikė.
„Teismui nekyla abejonių, kad dėl byloje nustatytų pažeidimų (neužtikrintos pareiškėjui be buitinių parazitų aplinkos) pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą. (...)
Tačiau pažymėtina, jog byloje nesurinkta duomenų apie tai, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas būtų patyręs reikšmingų neturtinių praradimų“, – teigė teismas.
Todėl, nors teismas pripažino, kad buvo pažeista jo teisė į nustatytas kalinimo sąlygas, reikalavimą dėl neturtinės žalos atmetė kaip nepagrįstą.
Šis sprendimas gali būti skundžiamas.
Vilniaus apygardos teismas 2016 metų vasarį I.Molotkovui skyrė ketverių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.
I.Molotkovas pripažintas kaltu dėl šaunamojo ginklo pagrobimo panaudojant psichinį smurtą bei neteisėto jo gabenimo, taip pat dėl to, jog naudodamas psichinę prievartą reikalavo, jog valstybės tarnautojai atliktų veiksmus jo naudai.
Bėglio ieškojo 3 tūkst. pareigūnų
2015 metų lapkritį du Švenčionių rajono policijos komisariato pareigūnai vežė 1991 metais gimusį I.Molotkovą atgal į Švenčionių policijos areštinę, tačiau gavę papildomą užduotį, užvažiavo į Vilniaus miesto šeštąjį policijos komisariatą.
Policijos pareigūnams trumpam išlipus iš automobilio, I.Molotkovas, pasinaudodamas esama situacija, pagrobė automobilio priekyje paliktą automatinį ginklą su šovinių dėtuve.
Policijos pareigūnė, priėjusi prie galinių mašinos durelių ir jas atidariusi, pamatė į save nukreiptą ginklą.
I.Molotkovas reikalavo, kad policijos pareigūnė nekeltų sąmyšio ir sėstų į automobilį bei grasino panaudoti ginklą.
Pareigūnė bandė nuraminti I.Molotkovą, o prie automobilio priėjęs jos partneris netrukus pabėgo slėptis į komisariato pastatą.
Paskui jį pasišalino ir policininkė.
Tuo metu kaltinamasis, išlipęs iš automobilio per priekines duris, pabėgo.
Bėglio paieškai mestos didžiulės policijos pajėgos.
Policijos duomenimis, tą vakarą I.Molotkovo ieškojo apie 3 tūkst. pareigūnų, pasitelktas pasieniečių sraigtasparnis, budėjo policijos antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“.
Jis po penkių valandų rastas savo namuose Pelesos gatvėje.
I.Molotkovas su savimi pagrobto ginklo neturėjo. Netrukus po sulaikymo jis parodė vietas, kuriose paslėpė automatinį ginklą su šovinių dėtuve bei antrankius.
Po I.Molotkovo pabėgimo apie atsistatydinimą pranešė vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, kuris sulaukė prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikos tiek dėl įvykusio incidento, tiek dėl netinkamo valstybės vadovų informavimo apie paieškos operaciją.
Vėliau po pokalbio su premjeru Algirdu Butkevičiumi S.Skvernelis apsisprendė likti poste.
