Kaip rašoma Aukščiausiojo Teismo pranešime, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritarė žemesnių instancijų teismų padarytoms išvadoms dėl mokytojos išteisinimo, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kolegija pažymėjo, kad, teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, nebuvo įrodyti pradinuko mušimo, tyčinio smurtavimo prieš jį faktai, taip pat byloje nesurinkta įrodymų, kad mokytojos fizinis kontaktas, prisilietimai sukėlė mažamečiui fizinį skausmą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nesant duomenų, kurie neabejotinai leistų teigti, kad mokytojos veiksmuose yra visi jai inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai, ji dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui pagrįstai išteisinta.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje.
Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.
