Ketvirtadienį Anykščių teisme toliau vyko Troškūnų klebono Sauliaus Filipavičiaus bylos nagrinėjimas.
Teisme parodymus pagaliau davė paskutiniai iš liudytojų likę Mindaugas Kazanavičius, Vytautas Mikalauskas, Lina Kalibataitė ir Arnoldas Pivoras.
Liudytojai buvo kviesti ir ankstesnį teismo posėdį, tačiau jie tuomet nepasirodė.
Tik moteris buvo nurodžiusi, kad tądien posėdyje nedalyvaus, ir pateikė reikiamus dokumentus. Kiti du teigė, kad išvyksta į komandiruotę užsienyje, tačiau nepateikė tai patvirtinančių dokumentų, o trečiam liudytojui išrašytą šaukimą pasirašė jo motina.
Kadangi liudytojų jau ne pirmą kartą nepavyksta prisišaukti, teismas pavedė juos į vykusį posėdį atvesdinti policijai.
Kietos palydos neprireikė
Vis dėlto liudytojai teisme pasirodė be pareigūnų palydos. Išgirdę žinią, kad bus atvesdinti per prievartą, – liudytojai jau be atsikalbinėjimų atvyko į teismą patys.
Vienas liudytojas prieš posėdį korespondentui sakė, kad dažnai išvyksta į komandiruotes užsienyje, todėl ir nedalyvavo ankstesniuose posėdžiuose.
Vyras neslėpė, kad sužinojęs apie teismo sprendimą net baiminosi lipti iš lėktuvo oro uoste.
„O jeigu ten policininkai su antrankiais laukia?“ – šmaikštavo jis.
Vyras tikino, kad buvo sulaukęs policininkų telefoninio skambučio ir pažadėjo jiems pats atvykti.
Kiti liudytojai tvirtino esą nežinoję, kad juos turėjo atvesdinti pareigūnai. Visgi iš vieno korespondento nugirsto pokalbio aiškėja, kad jie gudravo – visi viską žinojo.
Suskambus vieno liudytojo telefonui, atsiliepęs vyras iškart puolė pašnekovui teisintis, kad jau yra teisme. Pusbalsiu pasakęs, kad skambina policininkas, jis telefoną perdavė kitam liudytojui – tas garsiai patvirtino, jog abu jau yra teisme. Iš to, jog baigę telefoninį pokalbį vyrai iškart puolė ieškoti posėdžių sekretorės, galima spėti, kad jiems buvo priminta apie būtiną užsiregistravimą.
Apklausos labai trumpos
Iš liudytojų apklausos aiškėja, kad visi gerai pažįsta teisiamą S.Filipavičių, todėl iš jo drąsiai skolinosi dideles pinigų sumas.
Kai kuriais atvejais už paskolą numatytos palūkanos buvo šiek tiek didesnės, nei tuomet skelbėsi bankai. Vienas liudytojas tikino, kad dvasininkas nenorėjo girdėti kalbų apie palūkanas, todėl kone prievarta jas teko įtraukti į paskolos sutartį.
Liudytojų apklausos tęsėsi apie pusantros valandos. Daugiausia juos kamantinėjo teisėja ir prokuroras, gynyba pasitenkino užduodama po kelis nereikšmingus klausimus.
Skolinosi savo verslui
Šiauliuose veikiančiai ir kosmetikos bei kvepalų prekyba besiverčiančiai „Gyvenimo jūrai“ vadovaujantis M.Kazanavičius nurodė, kad prieš 8 metus skolinosi pinigų iš gerai pažįstamo dvasininko.
„Trūko apyvartinių lėšų, tad prašiau, kad pagelbėtų“, – dėstė jis.
M.Kazanavičiaus teigimu, paskolos buvo trumpalaikės ir be palūkanų. Skolinosi jis po keliasdešimt tūkstančių litų.
Iš apklausos paaiškėjo, kad pinigus skolinosi tiek jis pats, tiek jo vadovaujama bendrovė.
Pinigai gauti ir grąžinti banko pervedimais.
Palūkanos – tarsi iš geros skolininkų širdies
Statybomis Švedijoje besiverčiantis V.Mikalauskas tikino, kad S.Filipavičių pažįsta seniai, ne sykį abu kartu keliavo.
Liudytojo teigimu, vienos kelionės metu jis dvasininko paklausė, ar galėtų paskolinti pinigų. Prieš 7 metus abu net nuvykę į Švediją ir jis parodęs, kuo verčiasi.
Kam reikėjo pinigų, V.Mikalauskas neaiškino, tik užsiminė, kad po ištikusios krizės sunkiai sekėsi verslui ir trūko apyvartinių lėšų.
Dvasininkas jam paskolinęs apie 100 tūkst. litų (beveik 29 tūkst. eurų).
„Saulius skolino be palūkanų, bet pinigai juk kainuoja, tad savo nuožiūra nusprendžiau mokėti 3 procentus palūkanų“, – tvirtino liudytojas.
V.Mikalausko teigimu, jam net teko įkalbėti S.Filipavičių, kad šis sutiktų su palūkanomis.
Liudytojas dėstė, kad palūkanas dvasininkui mokėjo kas mėnesį, o paskolą atidavė prieš 5 metus.
Pinigų dar negrąžino
184 tūkst. litų (per 53 tūkst. eurų) iš dvasininko pasiskolinusi ir jų iki šiol negrąžinusi L.Kalibataitė dirba Kaune registruotoje „Lietuvos kolpingo draugijoje“.
„Kolpingo“ bendruomenei priklauso ne tik ši draugija, bet ir kolegija, vaikų darželis ir pradinė mokykla.
Liudytojos teigimu, šios draugijos valdybos pirmininkas yra S.Filipavičius.
Prieš 8 metus moteriai prireikė skubios finansinės pagalbos, nes ji ketino Kaune nusipirkti butą. Ji irgi kreipėsi pagalbos į dvasininką.
Jis per du kartus pervedė reikiamą pinigų sumą.
L.Kalibataitė atviravo, kad iki šiol paskolos negrąžino.
„Sutarėme, kad, kai jam reikės pinigų, iš anksto praneš. Užstatyčiau turtą, kreipčiausi į banką paskolos ir grąžinčiau pinigus“, – tikino ji.
Kamantinėjama prokuroro liudytoja pridūrė, kad tai buvusi net ne paskola, ji tiesiog prašiusi finansinės pagalbos.
Palūkanos nemažos
Beveik prieš 3 metus pinigus iš dvasininko skolinosi ir A.Pivoras. Jis iš antstolių pirko butą ir pritrūko lėšų.
S.Filipavičius jam pervedė 15 tūkst. eurų, kuriuos, liudytojo teigimu, jis grąžino po mėnesio. Paskui A.Pivoras skolinosi dar 20 tūkst. eurų, juos grąžino jau dalimis.
Kas mėnesį liudytojas mokėjęs 7 procentus metinių palūkanų.
Gynyba domėjosi, ar tokios palūkanos buvo didelės, palyginti su bankų skelbiamomis.
„Jei paskolą imtų butui pirkti, palūkanos banke būtų mažesnės. Jei tai būtų vartojimo paskola – šiek tiek didesnės“, – sakė A.Pivoras.
Įstatymai galioja visiems – ir parapijai
Teisme liudijo S.Filipavičiaus ūkį ir parapijos buhalteriją tyrusi Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Šiaulių ir Panevėžio valdybos specialistė Nijolė Leonavičienė.
Jos teigimu, ūkio buhalterija netvarkinga. Taip pat parapija netvarkė grynųjų pinigų apskaitos, o tai pagal įstatymus privalu daryti.
„Parapija yra juridinis asmuo ir niekuo nesiskiria nuo bet kokios uždarosios akcinės bendrovės“, – sakė ji.
Jai galioja tokie pat buhalteriniai įstatymai, kaip ir kitoms įmonėms.
Patikrinę parapijos banko sąskaitą tyrėjai pastebėjo, kad joje neatsidūrė pinigai, gauti už religinius patarnavimus – vestuves, laidojimus ir krikštynas.
Ji sutiko su gynybos teiginiu, kad bažnyčiai paaukoti žmonių pinigai nėra apmokestinami, tačiau priminė, jog jie turi būti apskaitomi. Tiesiog buhalterijoje privalo atsispindėti visos ūkinės operacijos.
„Jei žmogus užsako mišias, tai bažnytinėse knygose ir turi būti užrašyta, kiek paaukota“, – sakė specialistė.
Jos teigimu, dvasininkas teikė paskolas, tačiau tai daryti gali tik bankas, o ne privatūs žmonės.
Kada sutvarkė mokesčius?
Aiškėja, kad už paskolas gautas pajamas dvasininkas deklaravo ir sumokėjo mokesčius, bet dar neaišku, ar tai padarė laiku, ar tik tada, kai užklupo mokesčių policija.
Kaip jau rašėme, prokurorai S.Filipavičių kaltina aplaidžiu parapijos ir savo asmeninio ūkio buhalterinės apskaitos tvarkymu ir neteisėtu vertimusi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla.
Turima duomenų, kad klebonas ne tik teikė dvasines paslaugas, bet ir buvo ūkininkas – turėjo įregistravęs savo ūkį. Taip pat jis, neturėdamas leidimo verstis paskolų teikimu, skolino žmonėms pinigus už palūkanas ir be jų.
Prokuroras nurodė, kad paskolų buvo suteikta per pusę milijono eurų.
