Išgalvoto banko „Liberty Bank“ atstovės Irinos Šaltis pasiūlymais susigundę ir daugybę pinigų investavę pensininkai ją iki šiol vadina aferiste.
Tačiau teismai jos nusikaltimus pamiršo greičiau nei nukentėjusieji. I.Šaltis prašymą paskelbti asmeninį bankrotą gavę teisėjai nusprendė vertinti tik pastarųjų trejų metų jos elgesį.
Nusikaltimai nesutrukdė
„I.Šaltis per tą laiką nepadarė nusikaltimų ir elgėsi sąžiningai“, – paskelbė Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Bujokaitė.
„Įstatyme numatyta, kad bankrutuoti negali teisti asmenys. Kitu atveju tuo galėtų pasinaudoti visi nuteistieji, kurie turi atlyginti žalą“, – tokiu teismo sprendimu piktinosi vienas nukentėjusiųjų Borisas P.
I.Šaltis už finansines aferas buvo nuteista 2014 metais ir buvo įpareigota nukentėjusiesiems sumokėti 1,2 milijono eurų. Į teismą dėl asmeninio bankroto ji kreipėsi du kartus.
Stebino menkas atlygis
Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą leisti jai bankrutuoti pinigus praradę pensininkai apskundė šių metų vasarį, todėl teismai I.Šaltis elgesį vertino nuo 2016 metų vasario.
Teismas neturėjo duomenų, kad moteris per tą laiką būtų įvykdžiusi kitų nusikaltimų.
Teisėjus stebino tik tai, kad turėdama aukštąjį išsilavinimą ir buhaltere dirbanti 59 metų I.Šaltis per mėnesį uždirba tik kiek daugiau nei 400 eurų. Dar 190 eurų ji nurodė gaunanti iš individualios veiklos.
„Kai pasisiūlau dirbti buhaltere ir pasakau, kad paskui mane vaikšto būrys antstolių, visi mano paslaugų atsisako. Verslininkams kiekvieną mėnesį reikėtų informuoti antstolius, kad pervedė dalį mano atlyginimo. Kam jiems tokie rūpesčiai?“ – viename teismo posėdžių aiškino I.Šaltis.
Aukų gretos vis retėja
Per penkerius metus antstoliai iš I.Šaltis išieškojo ir nukentėjusiesiems išdalijo 54,5 tūkst. eurų.
Paskelbus asmeninį bankrotą I.Šaltis nebereikės mokėti už antstolių paslaugas. Ji teismui aiškino, kad taip pavyks sutaupyti šiek tiek pinigų, kuriuos lygiomis dalimis atgautų ir tie, kurie į antstolius nesikreipė.
Į antstolius kreipėsi 60 nukentėjusiųjų, dar 27 patys vaikščiojo po teismus ir reikalavo atlyginti žalą, todėl prieštaravo, kad I.Šaltis būtų paskelbtas asmeninis bankrotas. Tačiau teismo posėdžiuose kaskart pasirodydavo vis mažiau nukentėjusiųjų.
Nemažai jų jau mirė, kiti į teismą negali atvykti dėl garbaus amžiaus ir ligų. Tarp nukentėjusiųjų – ekonomikos mokslų daktaras, buvęs aukštas Vilniaus policijos pareigūnas.
Užtenka tik makaronams
Iš viso I.Šaltis turi atlyginti žalą 176 apgautiems gyventojams. Realios laisvės atėmimo bausmės moteriai neskyręs teismas buvo ją įpareigojęs nukentėjusiesiems sugrąžinti 1 mln. 129 tūkst. JAV dolerių ir 339 tūkst. eurų.
Tariamo „Liberty Bank“ atstovai gyventojus investuoti ragino 2004–2006 metais. Per milijoną eurų skolinga I.Šaltis teisme ne kartą teigė, kad pinigų, kuriuos apgaule surinko iš gyventojų, pati negavo.
Teisme moteris tikino, kad jos gyvenimas tikrai nepanašus į milijonierės: „Aš jau pamiršau, kaip atrodo normalios parduotuvės. Į prekybos centrus einu tik po 20 valandos, kai dalis produktų būna nukainota. Valgau tiktai bulves ir makaronus.“
Bankas buvo išgalvotas
Vilnietės teigimu, pinigus pasisavino tikrieji „Liberty Bank“ įkūrėjai, kurie taip ir nebuvo surasti.
Nzvanio saloje Indijos vandenyne registruoto „Liberty Bank“ atstovai galimiems klientams rengdavo seminarus viešbučiuose.
Klausytojams buvo rodomos skaidrės apie sėkmingas investicijas ir aiškinama, kaip sąskaitose daugės pinigų. Palūkanas gavo tik pirmieji investuotojai. Jos buvo išmokėtos vien dėl to, kad aferistai į finansų piramidę priviliotų daugiau žmonių.
Pareigūnams pradėjus tyrimą paaiškėjo, kad „Liberty Bank“ visai neegzistavo, o jį valdžiusios bendrovės jokioje šalyje neužsiėmė nei statybomis, nei deimantų kasyba.
Lietuvių, latvių ir estų pinigai nukeliaudavo į Urugvajuje registruotos draudimo bendrovės sąskaitas, kurios buvo atidarytos dviejuose Kipro bankuose.
Vėliau milijonai dolerių ir eurų buvo pervesti į nežinia ką bendra su „Liberty Bank“ turinčių fizinių asmenų sąskaitas arba išgryninti.
