Į Lietuvą norintis Romas Zamolskis Rusijai prognozuoja žlugimą

Penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmę Rusijos kalėjime atliekančio 49 metų lietuvio teigimu, jis nuo vaikystės buvo smalsus, jį traukė žinios, mokslas ir darbas, tačiau pakliuvęs į komunistų režimo, kaip jis vadina, mokyklą, suprato, kad jo viltys žlugo, kad mokykloje jis neras nei mokslo žinių, nei atsakymų į jam rūpimus klausimus, o tik - vaikų „zombinimą“ ir agresijos bei neapykantos mokymą. 

„Tai buvo didelis smūgis mano žmogiškajai asmenybei. Tai 1979-1980 metais kardinaliai pakeitė mano supratimą apie gyvenimą, apie žmones. Aš negalėjau priimti šios komunistinės sistemos siaubo ir gindamasis aplink save išleidau „dyglius. Aš buvau priverstas gintis ir ginti savo asmeninę aplinką, žmogiškumą, prigimtines žmogaus teises“, - savo gyvenimo išpažintį pradėjo pavojingiausiu Lietuvos nusikaltėliu vadinamas vyras. 

Papasakoti apie savo praeitį ir ateitį R.Zamolskis nusprendė ne bet kam, o šalies prezidentui Gitanui Nausėdai. 

40 puslapių ilgio ranka rašytame laiške R.Zamolskis teigia, kad ne jis, o buvusi santvarka yra kalčiausia dėl to, kad jis atsidūrė Rusijoje ir pateko į Jekaterinburgo kalėjimą. 

Pasak R.Zamolskio, anksti supratęs, kokioje baisioje šalyje gyvena, pradėjo priešintis sistemai, o lemtingas lūžis esą įvyko 1986 metais, kai, vyro teigimu, po grasinimų jam ir jo tėvams jis buvo priverstas išsiimti sovietinį pasą. 

„Manyje kilo „banga“ neapykantos aplinkinei komunistinei sistemai, visuomenei. Tai, mano paaugliškame proteste, pasireiškė fizine jėga aplinkiniams. Aš tuomet nesupratau, kad tai daroma specialiai supriešinti žmones, lietuvių tautą, pasėti neapykantą visam pasauliui, pyktį tarp mūsų – kad galima būtų valdyti ir bausti mus kaip vergus“, - rašo R.Zamolskis. 

Kokius jis padarė nusikaltimus, vyras laiške G.Nausėdai neįvardina, tačiau sako, kad 1986 metais už juos buvo nubaustas lygtine dviejų metų laisvės atėmimo bausme. 

Ir tai yra vieninteliai nusikaltimai dėl kurių savo kaltę pripažįsta R.Zamolskis. Visi kiti, pradedant vagyste 1988 metais, jo teigimu, jam buvo sufabrikuoti, todėl jis esą buvo priverstas kovoti ir gintis: „Mane medžiojo, aš ginklavausi, ruošiausi kovai nors ir mirtinai. Aš buvau pajėgus duoti atitinkamą atkirtį, bet negalėjau sau leisti pakelti rankos, ginklo prieš Lietuvos žmones“. 

Tais pačiais metais R.Zamolskis buvo sulaikytas, tačiau medikai jam diagnozavo šizofreniją ir išvežė gydyti į psichiatrinę ligoninę Rusijoje: „Buvau priverstinai ištremtas. Vien todėl, kad išdrįsau pasakyti jų sistemai – ne“. 

Atgal į Lietuvą R.Zamolskis grįžo 1991 metais ir kaip pats rašo, neskubėjo priimti Lietuvos pilietybės, nes jam buvo įdomu, kaip toliau elgsis tie, kurie išdavė SSRS duotą priesaiką. 

Jie, anot R.Zamolskio, tik milicininkų uniformas pakeitė į policininkų, todėl vėl pradėjo jo persekiojimą ir 1993 metais jis be jokios kaltės buvo apkaltintas melagingu užpuolimu ir nužudymu, o vėliau sulaikytas ir uždarytas į psichiatrijos ligoninę. 

„Aš penkis metus buvau kankinamas psichiatrinėje įstaigoje medikamentais, moraliai, fiziškai, kaip gyvulys. Vis „gydė“ ir „gydė“, kankino ir kankino. Tas daugiau tęstis negalėjo ir aš palikau šią įstaigą“. 

Nors po to, kai 2001 metų sausį pabėgo iš Švėkšnos psichiatrinės ligoninės R.Zamolskis nužudė dar tris ir pasikėsino nužudyti 6 žmones, pats vyras tai neigia ir vadina šmeižtu.

R.Zamolskis pripažįsta, kad iš Lietuvos į Rusiją išvyko 2002 metais, tačiau esą toje šalyje gyveno visiškai teisėtai, nes Lietuvoje buvo žmogumi be pilietybės ir pats galėjo rinktis, kur jam būti ir , ką veikti. 

„Nuo 2017 metų tapau Lietuvos piliečiu, dabar mano pareiga – grįžti į Lietuvą, gyventi Lietuvoje su šeima, vaikais, puoselėti, garsinti Lietuvą, dirbti jos naudai, gerovei. Aš būtinai savo pareigą įvykdysiu, bet dabar esu banditų rankose, Rusijos nelaisvėje, specialiai, tyčia laikomas įkaitu“, - rašo R.Zamolskis. 

Lietuvio teigimu, jis Rusijoje jokio nusikaltimo nepadarė, tačiau esą ši šalis ji šantažuoja ir kankina, kad išgautų iš jo informaciją apie jo turimas žinias energetikos, karinės pramonės, medicinos ir daugelyje kitų sričių bei galėtų įgyvendinti savo žinias Lietuvos, NATO ir ES labui, tačiau Rusija jį laiko pas save, nes „tada Rusija, kuri gyvena tik parduodama energiją, naftą ir dujas Europai, žlugs“. 

R.Zamolskis laiške taip pat rašo, kad šias jo žinias būtų panaudojusi jo žmona Svetlana Zamolskienė savo versle, kurį bandė pradėti Kaune, tačiau neįgyvendino savo planų, nes jos Šengeno viza buvo panaikinta, o ji pati su vaikais priversta palikti Lietuvą ir grįžti į Rusiją. 

Kelių žmonių nužudymu įtariamojo nuomone, taip buvo pažeistos jo vaikų ir šeimos Konstitucinės teisės, nes vaikai yra Lietuvos piliečiai, žmona – tik formali Rusijos pilietė, nes „pagal rusišką Konstituciją moteriškos lyties žmonės neturi pilnų piliečių teisių“, todėl jo vaikai Rusijoje negali mokytis, o žmona – dirbti.

„Svetlana negali dirbti Rusijoje, mokėti mokesčių nusikaltėliams, juos išlaikyti savo darbu, sugebėjimais, energija, žiniomis. Tai bus jos išdavystė žmogiškumui, ji taps nusikaltėle, kuri finansuoja teroristus, kas draudžiama pasaulyje“, - kodėl jo žmona jau apie dešimt mėnesių nedirba ir gyvena tik iš savo mamos pensijos, paaiškina R.Zamolskis. 

Nors laiškas labai ilgas ir jame skamba nemažai priekaištų Lietuvai, Rusijoje įkalintas lietuvis G.Nausėdos prašė tik vieno – suteikti jo žmonai Lietuvos pilietybę, kad šeima galėtų grįžti į jo tėvynę. 

Atsakymą iš prezidentūros Zamolskiai jau gavo. Tiesa, ne tokį kokį tikėjosi. Vietoje pranešimo, kad prašymas bus patenkintas, atsakyme iš prezidentūros kanceliarijos sutuoktiniams priminti Lietuvos įstatymai ir sąlygos, kurias žmogus turi atitikti norėdamas gauti Lietuvos pilietybę. 

Šis atsakymas įsiutino S.Zamolskienę. Savo „Facebook“ paskyroje ji iškart paskelbė ieškanti Lietuvoje žmonių, kurie galėtų metams paimti globoti jos dešimties ir dvylikos metų vaikus, nes pasibaigus draudimui įvažiuoti į Lietuvą, ji planuoja grįžti į šalį, kurią daugybę kartų šmeižė ir keikė. 

Pirmą kartą į teisėsaugos akiratį R.Zamolskis pateko 1986 metais. Iki 1992 metų pabaigos jį pareigūnai buvo įtarę dėl ne vienos vagystės, tačiau už grotų vyrui sėsti neteko, nes medikai jam buvo diagnozavę šizofreniją.

1993 metų sausio 1 dieną, būdamas 23 metų, R.Zamolskis Kaune užpuolė ir peiliu mirtinai subadė Kauno nusikalstamo pasaulio įžymybės Gintauto Bakanausko, pravarde Bakanas brolį Darių Bakanauską.
Jis buvo pirmoji, bet ne paskutinė žudiko auka.

Gyvendamas Kaune Zamas globojo prostitučių firmą, kuriai vadovavo jo pusseserė Daiva Ilekytė.
1994 metais buvo nužudyta prostitute šioje firmoje dirbusi Loreta Žiedelytė. Ji buvo apsvaiginta vaistais ir pasmaugta. Nusikaltėliai planavo užvaldyti jos butą. 

1994 metų spalio 16 dieną žudiko auka tapo 69 metų Adelė Startienė.

Šį nusikaltimą R.Zamolskis įvykdė kartu su savo sugyventine, dviejų vaikų motina Alma Štupiene, pussesere D.Ilekyte ir jos sugyventiniu Artūru Avalasevičiumi.

A.Štuopienė įmotei į gėrimą įpylė migdomųjų vaistų, o kai moteris užmigo R.Zamolskis su A.Avalasevičiumi ją pasmaugė.

Nusikaltimo motyvas – moters turėtas butas Savanorių prospekte. Jį žudikai planavo parduoti, o gautus pinigus pasidalinti.

1994 metų gruodžio 2 dieną R.Zamolskis pateko į policijos pasalą. Jis bandė priešintis, bet buvo sulaikytas šešių pareigūnų, o vėliau uždarytas į Žiegždrių psichiatrijos kliniką.

2001 metų sausio 19-osios vakarą iš Žiegždrių pabėgęs R.Zamolskis apie save priminė po trijų mėnesių – balandžio 17-osios vakarą Vilniuje, prie „Maxima“ bazės, jis, psichikos liga sergantis Virginijus Savickis ir dar vienas nusikaltėlis užpuolė Lietuvos žemės ūkio banko inkasatorius ir pagrobė 70 tūkstančių litų.

Per apiplėšimą buvo sužeistas inkasatorius Arvydas Zemenskas. Nors buvo šauta vyrui į galvą, jis išgyveno.

Tų pačių metų balandžio 17-osios pavakarę R.Zamolskis, V.Savickas ir Mindaugas Čepulis buvo pastebėti Vilniuje, prie Nacionalinio operos ir baleto teatro.

Policijos pareigūnai Viktoras Urbelionis ir Nikolajus Trubelevičius bandė patikrinti trijulės dokumentus, tačiau vietoje jų sulaukė šūvių.

Pareigūnai buvo sužeisti, o M.Zamolskis su V.Savicku paspruko iš įvykio vietos. Liepos 25-osios rytą R.Zamolskis su V.Savicku įvykdė dar vieną žiaurų nusikaltimą. Kaune jie įsibrovė į bendrovei „Lita-West“ priklausančią metalo supirktuvę ir nušovė joje dirbusius Sigitą Marozą bei Egidijų Nikitiną.

Rugpjūčio 4 dieną nusikaltėliai vėl siautėjo Kaune. Jie įsibrovė į vieną butą, bet suveikus signalizacijai buvo priversti sprukti. Bebėgdami įsiveržė į pirmą pasitaikiusį butą, kuriame nušovė šeimininkų sūnų Arną Teišerskį. 

Rugsėjo 28-osios pavakarę R.Zamolskis su V.Savickiu bandė iš vaikų atimti motorolerį ir peršovė du į pagalbą vaikams atskubėjusius policininkus.

Paskutinį kartą su R.Zamolskiu pareigūnai akis į akį buvo susidūrę 2001 metų spalio 8-ąją Panevėžyje. 

R.Zamolskis su V.Savickiu buvo pastebėti važiuojantys taksi. Kai pareigūnai pabandė juos sulaikyti, įvyko susišaudymas.

Nors ir sužeistas R.Zamolskis pabėgo, o R.Savickis paėmęs įkaitu 13-ametį Aleksandrą Špilevojų bei pensininkę Bronislavą Varnytę.

Apie 15 valandų trukusi įkaitų drama baigėsi 26 metų V.Savickio mirtimi.

Iš Panevėžio pasprukęs R.Zamolskis, kaip dabar aišku, tą pačią dieną pasiekė Vilnių, o po to pėsčiomis patraukė Kauno pusėn.

Nustatyta, kad spalio 8-ąją jis apsistojo Lentvaryje pas vieną teisėsaugai žinomą asmenį ir ten tūnojo kelias paras. 

Vėliau jis buvo pastebėtas netoli Ramučių, kur gyveno jo brolis ir motina, bet atvykę „Aro“ pareigūnai ieškomiausio nusikaltėlio pas artimuosius nerado.

Sužeistas ir be pinigų kišenėse R.Zamolskis įsibrovė į verslininkų namus Narėpų kaime ir iš namo pagrobė karabiną su optiniu taikikliu bei keletą daiktų.

Įtariama, kad po šio apiplėšimo R.Zamolskis kurį laiką gyveno Kaune, vėliau persikraustė į Šiaulius, o 2002 metų kovo 28 dieną „apsireiškė“ Palangoje – apiplėšė ir peršovė 20-metį bendrovės „Sanitex“ vairuotoją.

Įvykdęs šį nusikaltimą, R.Zamolskis grįžo į Šiaulius ir toliau gyveno nuomojamame bute iš kurio be pėdsakų dingo 2002 metų balandžio mėnesį.