Septynis kartus jau teistas V.Razmas su bendrininkais Deividu Navardausku ir Rolandu Rakščiu įkliuvo pernai gegužę, kai mėgino įvežti į Lietuvą didelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių.
Be to, tyrėjai nustatė, kad plungiškiai buvo ginkluoti, – gavę kitos gaujos užsakymą rengėsi nužudyti vieną šiaulietį, kuris irgi siejamas su narkotikų prekyba.
Planuotas žudynes sustabdė konfliktuojančias nusikalstamas grupuotes demaskavę kriminalistai.
Kurjerį čiupo su įkalčiais
„Pažiūrėkite į šitą žmogų. Tai jis, o ne aš – tikrasis nusikaltėlis. Prišnekėjo nesąmonių, uždarytas į kalėjimą užsiaugino pilvą, o dabar verčia kaltę kitiems“, – rodydamas į R.Rakštį, kuris irgi pasodintas į teisiamųjų suolą, iš stiklinio narvo kalbėjo V.Razmas.
Iš Vokietijos per Lenkiją keleiviniu autobusu važiavęs R.Rakštys tikėjosi prasmukti į Lietuvą su lagaminu, kuriame buvo daugiau kaip 15 kilogramų kanapių.
Turistu apsimetęs narkotikų kurjeris nutvertas muitininkų per patikrą Kalvarijos pasienio poste. Jo laukę V.Razmas ir D.Navardauskas buvo sulaikyti Plungėje ir Prienų rajone.
Kontrabandininkai nežinojo, kad juos jau seniai stebėjo, pokalbių telefonu slaptai klausėsi Kriminalinės žvalgybos ir Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos.
Gauja rengėsi žudynėms?
Užfiksuota, kaip R.Rakštys nuvykęs į Augsburgą ten iš gatvėje stovinčio automobilio „Toyota Yaris“ bagažinės išsitraukė lagaminą su narkotikais – tą patį, kurį gabeno per Kalvariją.
Kvaišalų slėptuve paverstas automobilis buvo išnuomotas lietuvio Ernesto Bartkevičiaus vardu.
Su įkalčiais sulaikytas R.Rakštys pareigūnams papasakojo, kas jį pasiuntė į Vokietiją pasiimti kanapių, kas aprūpino kelionei reikalingais pinigais, nupirko bilietą.
Be to, R.Rakštys prasitarė, kad V.Razmas esą dar rengėsi kažkokiam ginkluotam išpuoliui, – buvo įsigijęs ginklų, šovinių, didelės galios sprogmenų.
Gaujos nariai nuošalioje vietoje treniravosi – šaudė į taikinius iš rusiško automato „Kalašnikov“.
Skolindavosi dideles sumas
Vieno Plungės daugiabučio kieme stovinčiame automobilyje aptikta dar viena slėptuvė, kurioje buvo dvi kovinės granatos. Įtariama, kad šiuos sprogmenis įsigijo ir slėpė V.Razmas.
Tyrėjai išsiaiškino, kad V.Razmo įsakymus vykdę nusikalstamos grupuotės nariai kanapes per Vokietiją ir Lenkiją dideliais kiekiais gabendavo ir anksčiau.
V.Razmas su R.Rakščiu užmezgė ryšius dar tuomet, kai jis kalėjo Airijoje, – kvietė atlikus bausmę grįžti į Lietuvą, žadėjo surasti darbo.
Į nusikalstamą veiklą buvo įsivėlęs dar vienas asmuo – Mindaugas Bekeris. Iš jo V.Razmas, pasak tyrėjų, skolindavosi dideles pinigų sumas ir ne visada grąžindavo.
Dėl to įsižeidęs ir atsisakęs paklusti V.Razmui vyras papasakojo, ką žinojo.
M.Bekeris, kuriam suteiktas specialiojo liudytojo statusas, kalbės teisme.
Buvusių kaimynų akistata
Klaipėdos policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos vyresnysis specialistas Stanislovas Jurinas teisme sakė, kad plungiškių gauja buvo stebima dvejus metus: „V.Razmas buvo nusikalstamos grupuotės vadeiva – rengė sueigas, nurodydavo, kur važiuoti, iš ko paimti pinigus.
Visi buvo labai atsargūs – bendraudami telefonu kalbėjo narkotikų prekeivių žargonu.
V.Razmas naudojosi 20 mobiliųjų telefonų numeriais. Kvaišalus slėpdavo kiemuose stovinčiuose senuose automobiliuose.“
„Stasy, kodėl sakai, kad aš buvau stebimas dvejus metus, – visą gyvenimą mane persekioji“, – iš stiklo narvo S.Jurinui replikavo gaujos vadeiva įvardytas V.Razmas.
Kaltinamasis prisiminė Plungėje su S.Jurinu gyvenęs viename daugiabutyje, susitikdavo ir prie vaišių stalo: „Organizuoti nusikaltėliai yra tie, kurie kurpia bylas iš paskalų ir nuogirdų.“
Plungėje kriminalistu dirbęs S.Jurinas neneigė nuo vaikystės pažinojęs V.Razmą: „Prieš penkerius metus išsikrausčiau iš Plungės ir daugiau jo nemačiau.“
