Dingusius ginklus per dvejus metus surinko žinomų nusikaltėlių grupuočių narius sekę Kriminalinės policijos biuro (KPB) pareigūnai.
Iš policijai gerai žinomų veikėjų namų, automobilių ir slėptuvių paimti net 224 šaunamieji ginklai.
Tarp tų ginklų – automatai „Kalašnikov“ ir nusikaltėlių grupuočių itin pamėgti trumpavamzdžiai kulkosvaidžiai „Agram“.
Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas antradienį teigė, jog dauguma surastų ginklų dar tinkami šaudyti, dalis jų – su garso slopintuvais.
Be automatinių ginklų, rasta ir daugybė pistoletų TT, „Glock“, „Sig Sauer“, revolverių „Arminius“ ir „Taurus“.
Be šaunamųjų ginklų bei 12 tūkstančių skirtingo kalibro šovinių, pareigūnai aptiko ir šešias granatas.
Pavogė ir pardavė
Tyrimo metu paaiškėjo, jog nusikaltėlių pasaulio atstovus ginklais aprūpino Valstybės ginklų fondo darbuotojas vilnietis. Nuo 1996 iki 2006 metų sandėlininku šioje įstaigoje dirbęs vyras buvo atsakingas už ginklų priėmimą, saugojimą ir sunaikinimą.
Pirminiais duomenimis, atgal į nusikaltėlių rankas grįžo ginklai, kurie turėjo būti sunaikinti.
Teigiama, jog tuometis darbuotojas suklastojo ginklų sunaikinimo dokumentus, o neva sunaikintus šautuvus pavogė ir per bendrininkus pardavė.
„Mes manome, kad tai vyko ne per vieną kartą, tai vyko sistemingai kelerius metus“, – teigė KPB viršininkas Rolandas Kiškis.
Fonde ieškos spragų
Kodėl dingusių ginklų niekas nepasigedo daugiau nei dešimtmetį, pareigūnai tebesiaiškina. Antradienį Valstybės ginklų fonde buvo atliekamos kratos, renkami kriminalistus dominantys dokumentai.
Artimiausiu metu planuojama apklausti ir šios įstaigos darbuotojus. R.Kiškio teigimu, daugiau nė vienam Valstybės ginklų fondo darbuotojui įtarimai nepareikšti.
Iš viso dėl neteisėto ginklų laikymo ir prekybos jais įtarimai pareikšti septyniems asmenims. Tarp įtariamųjų yra ir du policijai gerai žinomi, su organizuotu nusikalstamumu siejami asmenys.
Įkliuvo žinomi veikėjai
Apie šį tyrimą pranešę pareigūnai teigė kalbantys apie aukšto ir labai aukšto lygio nusikaltėlių grupuotes, prekiavusias ginklais, narkotikais ir vykdžiusias kitus nusikaltimus.
Pirmi keturi įtariamieji buvo sulaikyti praėjusių metų vasarą, kai buvo bandoma parduoti nelegalius ginklus.
L.Pernavo teigimu, juodojoje rinkoje pistoletai kainavo nuo 1 iki 1,5 tūkst. eurų, o automatai – nuo 2 iki 3 tūkst. eurų.
Šių metų rugsėjį ir spalį sulaikyti dar trys įtariamieji, viena po kitos buvo iškraustytos ir jų slėptuvės.
Vieną slėptuvių kriminalistai atkasė miške. Iš duobės jie ištraukė kelis indus skysčio, gali būti, kad narkotinių medžiagų, bei į prekybos centrų maišelius suvyniotų ginklų.
Pareigūnų teigimu, visi sulaikytieji – Vilniaus apskrities gyventojai. Iki šiol už grotų laikomas tik vienas, kitiems skirti švelnesni laisvės apribojimai.
Ar tyrimo metu surastais ginklais galėjo būti įvykdyta kokių nors nusikaltimų, policijos vadovai kol kas nežino.
„Kol tai bus nustatyta, praeis nemažai laiko. Reikės atlikti daug ekspertizių – nustatyti, kuris ginklas kokiais šoviniais šaudo, ir sulyginti juos su paimtais nusikaltimų vietose“, – aiškino L.Pernavas.
Fondą planavo panaikinti
Vagystę iš Valstybės ginklų fondo policija yra tyrusi ir anksčiau.
Praėjusių metų sausį pranešta, jog iš fondo tarnybinių patalpų Vilniuje, Linkmenų gatvėje, dingo pistoletas.
Tuomet buvo teigiama, jog ginklas galėjo būti pavogtas nuo 2016-ųjų gruodžio iki 2017-ųjų gruodžio.
Valstybės ginklų fondas priklauso Vidaus reikalų ministerijai.
Praėjusiais metais ministerijos vadovai ėmė svarstyti, jog nuo pat pirmųjų Nepriklausomybės metų veikiančią įstaigą reikėtų uždaryti, o jos funkcijas perskirstyti kitoms institucijoms.
Valstybės ginklų fondo uždarymo procedūrą žadėta pradėti šių metų pradžioje.
Dar kartą apie šio fondo naikinimą Seimas užsiminė birželį svarstydamas Ginklų ir šaudmenų įstatymo redakciją.
Fondas kaupė konfiskuotus ginklus
Valstybės ginklų fondas buvo įkurtas 1991 metais, kad kauptų gyventojų ir kitų organizacijų padovanotus, perduotus arba kitaip perleistus ginklus ir šaudmenis. Jis kaupė ir lėšas, kurias gyventojai paaukojo krašto gynybai.
Į Ginklų fondą patenka ginklai, paimti už pažeidimus, susijusius su šaunamojo ginklo laikymu ar naudojimu, už šiurkščius medžioklės taisyklių pažeidimus. Jame atsiduria ir ginklai, kuriais įvykdomi kriminaliniai nusikaltimai.
Ginklų fondas aprūpina ginkluote valstybės institucijas ir juridinius asmenis.
Išskirtinė Ginklų fondo funkcija – ginklų ir šaudmenų naikinimas.
Ginklai ir šaudmenys buvo pradėti naikinti 1997 metais. Naikinti skirtus ginklus fondui pristato policijos įstaigos, prieš sunaikinant turi būti užpildyti kiekvieno ginklo dokumentai, visi jie užregistruojami žurnale.
Pagal įstatymus, kiekvieno ginklo sunaikinimas fiksuojamas akte, kurį tvirtina Ginklų fondo direktorius.
Oficialiai skelbiama, jog nuo 1997 m. buvo sunaikinta daugiau kaip 18 tūkst. šaunamųjų ginklų ir apie pusantro milijono įvairių šovinių. Tačiau paaiškėjo, jog kai kurie jų gyvena antrą gyvenimą.
