Kaip pranešė teismas, iš viso nuteisti buvo 19 asmenų.
Bylos duomenimis, jie grobė vilkikus, puspriekabes su vertingais kroviniais ir juos realizuodavo Lietuvoje. Nusikaltimai buvo vykdomi nuo 2010 iki 2012 metų, o didelės vertės transporto priemonių ir jų krovinių vagystės padarytos Belgijoje, Vokietijoje, Danijoje.
Šioje byloje už tarnybos paslapties atskleidimą bei piktnaudžiavimą tarnyba buvo nuteistas ir nusikalstamo susivienijimo nariams informaciją teikęs Kauno policijos tyrėjas.
LAT teisėjų kolegija šio nuteistojo kasacinį skundą tenkino iš dalies ir bylą dėl tarnybos paslapties atskleidimo jam nutraukė, o kitų nuteistųjų ir jų gynėjų kasacinius skundus atmetė.
Šioje byloje, nesutikdamas su nuteistiesiems paskirtomis bausmėmis, priimtus teismų sprendimus skundė ir Generalinės prokuratūros prokuroras. Teisėjų kolegija prokuroro kasacinio skundo argumentus dėl nuteistiesiems paskirtų per švelnių bausmių atmetė kaip nepagrįstus ir konstatavo, kad, nepažeidžiant bausmių skyrimo taisyklių, nuteistiesiems buvo paskirtos teisingos bausmės.
Pasak LAT, bylos aplinkybės patvirtino, kad bendrininkų padaryti nusikaltimai buvo gerai organizuoti ir kruopščiai suplanuoti, jiems ruošiantis buvo atliekama daug įvairių ir sudėtingų parengiamųjų veiksmų: klastojami transporto priemonių dokumentai ir valstybiniai numeriai, įrengiamos joms gabenti skirtos slėptuvės automobiliuose, organizuojamas pavogtų transporto priemonių pargabenimas į Lietuvą ir saugojimas, transporto priemonių ir jų krovinių realizavimas, ryšio palaikymas tarpusavyje ir su vagystėms vykdyti įtrauktu pareigūnu.
Vagysčių metu buvo imamasi iš anksto apgalvotų ir sutartų atsargumo veiksmų: stebima aplinka, pasitelkus specialų kompiuterį išmontuojamos saugos sistemos iš pagrobtų transporto priemonių, kurios po to būdavo nugabenamos į atokią vietą ir dar stebima, ar jų neieškoma.
Pagrobtos transporto priemonės Lietuvoje būdavo pasitinkamos ir su apsauga palydimos į iš anksto numatytus saugomus angarus ar stovėjimo aikšteles, pargabentos transporto priemonės su kroviniais slepiamos ir kuo skubiau realizuojamos.
Vykdant šiuos sunkius nusikaltimus, siekiant išvengti galimų teisėsaugos pareigūnų patikrinimų bei konspiracijos sumetimais buvo naudojamasi Jungtinėje Karalystėje registruotomis transporto priemonėmis, kontaktuojama atskiroms vagystėms įgytais mobiliojo ryšio telefono aparatais ir mobiliojo išankstinio apmokėjimo ryšio kortelėmis.
Pasak bylą nagrinėjusios teisėjos Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, ši baudžiamoji byla buvo itin sudėtinga ir didelės apimties.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
