Vis netyla diskusijos apie pastarųjų savaičių įvykius – vienoje Klaipėdos mokykloje tėvai kovoja su jų vaikus terorizuojančia nepilnamečių gauja, o visai neseniai į viešumą pasklido Panevėžyje aštuonių mergaičių surengta egzekucija jų bendraamžei – mergaitė buvo parversta ant žemės, spardoma ir tampoma už plaukų, o visas įvykis užfiksuotas telefonine kamera ir patalpintas internete.
Plačiai paplitusi nuomonė, kad vaikai vykdo nusikaltimus, mat jaučiasi esą nebaudžiami, nes baudžiamasis kodeksas pradeda galioti asmenims nuo 14 metų. Nepilnamečiams, įvykdžiusiems nusikaltimą nesulaukus 14 metų, negresia jokia atsakomybė. Už visus jaunuolio poelgius atsako jo tėvai.
Apie vaikų nusikalstamumą lrytas.lt žurnalistai kalbėjosi su Policijos departamento prie VRM komunikacijos skyriaus vedėju Ramūnu Matoniu, vaikų psichiatru Linu Slušniu ir Vėliučionių vaikų socializacijos centro direktore Vitalija Grigaitiene.
Nuo 2008 metų nusikaltimų skaičius sumažėjo 3 tūkstančiais
Nors šiuo metu netyla kalbos apie paauglių smurtą, vis dėlto R.Matonis teigia, kad dažniausiai vykdomi paauglių nusikaltimai yra vagystės, plėšimai ir viešosios tvarkos pažeidimai. Ir nors nusikalstamas veikas vykdo įvairaus amžiaus vaikai, problematiškiausia grupė yra nuo 15 iki 17 metų.
Policijos departamento komunikacijos skyriaus vedėjas pažymi, kad per 10 metų paauglių nusikalstamumas ženkliai sumažėjo. 2008 m. užfiksuoti 4 tūkst. 300 atvejų, o 2018 m. jau 1 tūkst. 200 nusikaltimo atvejų.
„Tai apskritai visas nusikalstamumas ženkliai sumažėjo per tą laikotarpį. Žmonių Lietuvoje sumažėjo, asmenys, kurie linkę daryti tuos nusikaltimus, irgi išvyko į užsienį. Tikriausiai ir gerėjanti ekonominė situacija kažkiek padėjo“, – kalbėjo R.Matonis.
Priežasčių ieškojimas
Kuomet susiduriama su smurtiniais vaikų išpuoliais ar kitomis nusikalstamomis veikomis, pradedamos nagrinėti tokių veiksmų priežastys.
Vaikų psichiatras-psichoterapeutas Linas Slušnys teigia, kad priežasčių suskaičiuoti neįmanoma, tačiau tik labai retais atvejais, nusikaltimas atsiranda be priežasties.
„Vaikas buvo nuostabus, nieko nedarė ir atsidūrė tam tikroje vietoje – iš tūkstančių atvejų toks atsiranda tik vienas. Jeigu mes turim tokią situaciją, tai beveik visais atvejais galėsime pastebėti, kad tai yra proceso dalis. Namai, apleistumas, nepriežiūra, tėvų nesugebėjimas spręsti vaikų kažkokias kylančias problemas. Kultūriniai, banalūs dalykai, kurie irgi gali turėti labai reikšmingos įtakos.
Kalbant apie pačius vaikus įtakos gali turėti išoriniai veiksniai – draugai, kompanija. Visuomet, kai susideda su kompanija, aš irgi keliu klausimą – kodėl? Kažkur kažkas kažko nepastebi, kažko nepasako, tingi paaiškinti. Ir galų gale ta kompanija pradeda traukti kaip liūnas. Ir ateina tas momentas, kada suaugęs žmogus nebepajėgia tos situacijos suvaldyti. Ką jis besako – jau traukinys nuvažiavęs. Tai, kada tą traukinį reikia sustabdyti? Kartais aš juokiuosi, kad nei daug, nei mažai – darželyje“, – aiškino psichiatras.
Pasėkmių suvokimas
Panevėžyje prieš mažametę smurtavusios bendraamžės savo egzekuciją filmavo, o vėliau patalpino į socialinius tinklus. Šio veiksmo priežastis galima tik pabandyti įsivaizduoti – galbūt jaunoji karta pripratusi internete skelbti kiekvieną savo veiksmą, gal mergaitėms tai pasirodė kaip smagus poelgis, o gal iš tiesų jas kažkas privertė taip pasielgti?
Vaikų psichiatras kalbėjo, kad jaunuoliai dažniausiai nesupranta savo netinkamų poelgių pasėkmių. Tačiau jo teigimu, paaiškinimas yra tėvų pareiga. Asmenys, auklėdami vaikus, turėtų aiškinti, jog vienas veiksmas kainuos visai šeimai.
„Ir tai turėtų būti aiškinama ne tada, kai nusikaltimas padarytas, tai turėtų būti aiškinama nuo darželio. Kai jis (vaikas – aut. past.) pradeda klausinėti, kai jis pradeda kalbėti. Jeigu mes pradedame kalbėti tik tada, kai vaikas jau gauna baudą, tą baudą moka, tada dar prasideda pyktis ir agresija. Bet tėvas arba mama moka baudas tada, kai nepadaro savo darbo.
Visais atvejais, kuomet imam priekaištauti, dėl nusižengimų („tu to nepadarei, per tave aš įklimpsiu į bėdą“), tai tik kelia dar daugiau pykčio ir tėvai mokės dar daugiau. Ir susimoka. Vaikšto į kalėjimą vaikų lankyti“, – samprotavo L.Slušnys.
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis paaiškino, kad ne veltui yra numatyta riba, kada nepilnamečiai privalo atsakyti už savo veiksmus ir juos suvokti.
„Jeigu kalbame apie 14 metų amžiaus ribą, nuo kurios atsiranda atsakomybė už sunkesnius nusikaltimus, už lengvesnius nuo 16 metų, tai užsienyje ta riba yra mažesnė. Tai galima būtų ir svarstyt, bet čia vėlgi, ne policijos reikalas svarstyti apie amžiaus cenzo mažinimą. Čia politikų apsisprendimas, kaip bus įstatyme numatyta“, – komentavo R.Matonis.
Bausti negalima pasigailėti
Linas Slušnys, kalbėdamas apie bausmių vaikams sugriežtinimo idėją, teigė nesąs tokio principo šalininkas, taip pat prisiminė, kad sušvelninus bausmes, šalyje nusikaltimų bei sėdinčių kalėjimuose asmenų skaičius ženkliai sumažėjo.
Ramūnas Matonis užsiminė ir apie kitokias auklėjimo priemones, kurios galėtų pagerinti vaikų elgesį.
„Svarbiausia yra kompleksinės priemonės – šviečiamojo, auklėjamojo, ugdomojo prevencinio pobūdžio, užimtumą skatinančios veiklos, kurios turbūt galėtų padėti vaikui ir kažkiek, galbūt, eliminuoti tą galimybę nusikalsti, pakeisti elgesį. Tokios priemonės tikriausiai būtų efektyviausios. Nemanau, kad ir policija yra šalininkė to, kad yra gerai apriboti visiems laisvę ir uždaryti visus, nes matome, kad išėję iš tų pačių pataisos namų jie tikrai netampa geresniais, nepasitaiso, o dar labiau sugenda“, – dalinosi policijos atstovas.
Nepilnamečių kolonija – ne išeitis
Tiek psichologas, tiek policijos atstovai pritaria, kad nepilnamečių kolonijos nėra geriausia išeitis, mat iš ten išėję paaugliai neretai tampa dar agresyvesniais ir yra linkę net didesniems nusikaltimams.
Tačiau greta mūsų taip pat galioja dar viena priemonė, apie kurią retai kalbama – vaikų socializacijos centrai, kurių šalyje yra net trys. Į šias įstaigas patenka vaikai, jau turintys teistumus.
Vėliučionių vaikų socializacijos centro direktorės Vitalijos Grigaitienės teigimu, nors į centrą patenka vaikai, įvykdę nusikalstamas veikas, šios įstaigos negalima vadinti nepilnamečių kolonija.
Būtent Vėliučionių vaikų centras skirtas berniukams nuo 16 iki 18 metų. Išimtiniais atvejais į jį patenka ir 15-mečiai. Čia jaunuolius pristato savivaldybės tarpinstitucinis koordinatorius, dažnai – policija, vaiko teisių atstovas ar įstatyminis atstovas.
Maksimalus vaiko turėtas teistumų skaičius – 11
„Daugumoje visi vaikai su teistumais. Kitaip į centrą nepakliūna. Daugiausiai turėjo 11 teistumų. Šiuo metu centre gyvena 9 vaikai. Čia mes vykdom vidutinės priežiūros įgyvendinimą, o ne domimės didžiąja dalimi praeities ar nusikalstama veika“, – kalbėjo direktorė.
Kai kurie šią įstaigą gali pavadinti ir vaikų kalėjimu, tačiau taip nėra. Centre skiriamos įvairios programos, skatinančios vaiko visapusišką tobulėjimą.
Nusikaltę nepilnamečiai atvežami į centrą ir jame būna mažiausiai 3 mėnesius. Maksimalus laikotarpis – 1 metai. Iki 2011 metų įstatymo numatytas maksimalus terminas buvo 3 metai, tačiau vėliau jis buvo sutrumpintas.
Direktorės teigimu, yra ir išimčių. Už gerą elgesį, pažangų mokymąsi vaikai gali būti išleidžiami ir anksčiau. Vien šiemet buvo jau 4 tokie atvejai. Atitinkamai, buvimo laikas socializacijos centre už blogą elgesį gali būti ir prailgintas.
„Kažkada buvo toks periodas, kad iš tikrųjų, vaikai, išėję iš socializacijos centro nebedaro toliau nusikalstamos veikos ir nebenukeliauja toliau į nepilnamečių koloniją. Paskutiniu metu girdim, kad nukeliauja. Tai sunku pasakyti, nuo ko priklauso. Kažkiek vaikais domimės ir jiems išėjus. Bet tas domėjimasis vyksta per socialinius tinklus. Yra vaikų, kurie pas mus sugrįžta“, – dalinosi patirtimi V.Grigaitienė.
Centro direktorė taip pat svarstė, ar reikėtų paankstintį amžių, nuo kada nepilnamečiai būtų baudžiami, tačiau tikslios nuomonės pateikti negalėjo.
„Labai sunku pasakyti, ar reikėtų ankstintį amžių. Į centrus taip pat papuola vaikai, su labai rimtomis problemomis ir padaryta nusikalstama veika. Buvo atvejis, kuomet į centrą papuolė 12-metis dalyvavęs žmogžudystėje. Klausimas, ar tas 12 metų vaikas suvokia viską, ką daro. Kad nepilnamečių žiaurumas didėja, tai yra faktas.
Visgi, tas nebaudžiamumas jiems ir leidžia tai daryti. Šiandien mes žinome, kad BK vaikams galioja nuo 14 metų, administracinis – nuo 16 metų. Tai galbūt administracines atsakomybes ir reikėtų ankstinti, bet baudžiamąsias – nežinau. Jeigu jam 12-13 metų, ar jis pilnai supranta, ką daro? Galbūt čia reikėtų psichologų klausti“, – komentavo V.Grigaitienė.
Užkirsti kelią įmanoma
Vaikų psichiatras teigė, kad naujų išradimų nėra, svarbiausia – visų bendruomeniškumas, gebėjimas bendrauti ir tarpusavyje komunikuoti.
„Aš esu tas, kur sakau, kad švietimo sistema gali labai daug padaryti. Beprotiškai. Jie turi programas, jie yra įpareigoti dirbti su visomis nuosekliomis programomis. Mokykloms belieka pradėti dirbti šį darbą nuo priešmokyklinio amžiaus iki pat gimnazijos pabaigos. Ir nusikalstamumas mažėtų. Kad jų visai išvengtume – aš netikiu šiais mitais, nes paauglystė yra metas, kai visada išlįs tų grupuočių karts nuo karto. Bet faktas, kad situaciją galime pagerinti“, – kalbėjo L.Slušnys.
