LR prokuratūros duomenimis, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus informaciją iš Susisiekimo ministerijos, kuri, atlikusi valstybės įmonės „Automagistralė“ auditą, kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) dėl galimų korupcijos apraiškų nustatymo. Tyrimo, kurį atliko STT Vilniaus valdybos pareigūnai, duomenimis, 2015 m. Vladislavo Molio vadovaujama valstybės įmonė „Automagistralė“
Vievyje įsigijo nekilnojamąjį turtą – statinius su teise nuomotis valstybinės žemės sklypą – 4,3 karto brangiau nei tikroji turto vertė. Tokiu būdu V.Molis, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, galimai tyčia veikė priešingai įmonės ir valstybės interesams, dėl ko didelę neturtinę ir turtinę – 101 tūkst. eurų – žalą patyrė Lietuvos valstybė.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad valstybės įmonės galbūt nepagrįstai brangiai įsigytas nekilnojamasis turtas yra susijęs su dviem bankroto administratoriais, kurie turėjo teisę organizuoti vienos bankrutavusios įmonės turto pardavimą.
Įtariama, kad jie pagal iš anksto sugalvotą planą, be varžytinių, per kelis asmenis, susijusius giminystės ir svainystės ryšiais, pardavė bankrutavusios įmonės nekilnojamąjį turtą – statinius su teise nuomotis valstybinės žemės sklypą, o už jį gautus pinigus galėjo pasisavinti.
Tokiais savo veiksmais, piktnaudžiaudami ir veikdami priešingai įmonės kreditorių interesams, jie diskreditavo bankroto administratorių vardą bei autoritetą, taip padarydami valstybės interesams didelę neturtinę žalą, o bankrutavusios įmonės kreditoriams – beveik 57 tūkst. turtinę žalą.
Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Šių metų kovą Panevėžio apygardos teismui prokurorai perdavė kitą baudžiamąją bylą, kurioje įtarimai pareikšti vienai didžiausių šalyje kelių ir tiltų statybos bendrovių „Panevėžio keliai“ – dėl dviejų jos darbuotojų piktnaudžiavimo valstybei galėjo būti padaryta 47,5 tūkst. eurų žala.
Įtarimai šioje byloje piktnaudžiavimu tarnyba, be kita ko, pareikšti ir V. Moliui bei dar trims „Automagistralės“ darbuotojams. STT įtaria, kad visi 4 asmenys pasinaudojo dviem didesnės nei 1 mln. eurų vertės „Automagistralės“ viešaisiais pirkimais, siekdami naudos „Panevėžio keliams“. Kaltinimai byloje pareikšti iš viso 8 fiziniams asmenimis ir vienai įmonei.
2017 metų spalį Susisiekimo ministerija paviešino „Automagistralės“ audito rezultatus, remiantis kuriais, įmonei padaryta daugiau nei 200 tūkst. eurų žalos, vadovybė pirko prabangius automobilius, kūrė fiktyvias pareigas, pavyzdžiui, viešųjų pirkimų specialisto-sandėlininko padėjėjos, už įmonės pinigus vyko atostogų ir kitaip švaistė lėšas bei siekė asmeninės naudos.
V.Molis kartu su buvusia įmonės buhaltere Birute Rankauskiene iš „Automagistralės“ atleisti 2017 metų liepą, o jų atleidimo motyvas buvo galimas turto iššvaistymas, darbuotojams nemokami atlyginimai, neteisingai apskaičiuojamos darbo valandos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pernai lapkritį galutinai nutarė, kad V.Molis iš atleistas teisėtai. Teismas paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo nutartį. V.Molis prašė pripažinti jo atleidimą neteisėtu, grąžinti į darbą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei bylinėjimosi išlaidas.
2017 metų spalio pabaigoje 9 regioninės kelių priežiūros įmonės ir „Automagistralė“ prijungtos prie „Kauno regiono kelių „, o šių pavadinimas pakeistas į „Kelių priežiūrą“. Į naują įmonę perkelta visa iki tol įmonių valdyta technika ir personalas, o kelių valdymas perduotas Kelių direkcijai.
