34 metų kaunietis Andrius Kalasiūnas, kuris penktadienio popietę paspruko iš Laisvės alėjoje esančios statybvietės, vis dar nesučiuptas, nors į jo paieškas mestos didelės pajėgos.
Manoma, kad bėglys gali kelti pavojų, o sulaikomas priešintis.
Apie tai, kaip kalinys paspruko, „Lietuvos rytui“ papasakojo kartu su tuo penktadienį dirbęs kitas nuteistasis Raimundas Plikūnas: „Bėgti jis nusprendė, kai pareigūnai, sužinoję, kad jis buvo kažkur dingęs, atvažiavo jo paimti.
Ten tarp tvorų yra tarpas, tai per jį ir išlindo. Statybos teritorija didelė, per tą perėjimą ir ukrainiečiai, ir kiti darbininkai vaikšto kur nori.“
Pasiteiravus, ar pareigūnai bandė vytis bėglį, R.Plikūnas tik nusišypsojo: „Kur ten jį pavysi – bėgo ir nubėgo. Pareigūnai net nepastebėjo, kur jis dingo. Tik po to paskelbė paiešką.
Jis tikrai kvailai pasielgė – juk išeini be sargybos ne tam, kad pabėgtum. Normalus žmogus tikrai nebėgs, nes tik prisidarys bėdų.
Prieš kurį laiką du kaliniai buvo pabėgę, bet jie – narkomanai. Vienas nulėkė į vieną pusę, kitas – į kitą. Tris dienas pasisvaigino ir buvo surasti.“
Dirbo be sargybos
Daugiau kaip pusę bausmės iš jam skirtų devynerių metų nelaisvės atlikęs A.Kalasiūnas jau turėjo teisę vykti už Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ribų be sargybos.
„Kiekvienas nuteistasis, kuris turi teisę vykti be sargybos, yra supažindinamas su judėjimo maršrutu.
Tai dažniausiai būna gyvenamoji vieta ir darbdavio nurodyta vieta.
Jis negali nuklysti nuo to maršruto – turi būti arba darbo, arba gyvenamojoje vietoje“, – sakė Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorius Dainius Sušinskas.
Jis teigė, kad pataisos įstaigos pareigūnai bandė bėglį vytis, tačiau jo nepavyko pagauti: „Netikėtą patikrinimą atlikę mūsų pareigūnai A.Kalasiūno darbo vietoje nerado.
Kai po kelių minučių jis pasirodė, buvo duotas nurodymas sėsti į automobilį ir vykti į pataisos namus pasiaiškinti, kodėl nebuvo darbo vietoje.
Tada nuteistasis paprašė leisti susirinkti daiktus ir išėjęs pro kitas duris pasišalino – pralindo pro tvorą ir pabėgo.“
Galima lengvai pabėgti
Pravieniškėse be palydos vaikštantys nuteistieji teigė, kad pabėgti labai lengva, tačiau neverta. Jeigu elgiesi pavyzdingai, atsiranda daugiau galimybių, kad teismas sumažins bausmę.
„Tie, kurie pabėga, neturi proto. Gal prieš suteikiant kaliniui galimybę laisvėje vaikščioti be apsaugos reikėtų jį nuvesti pasikalbėti su psichologu.
Jis padėtų nuspręsti, ar tą žmogų galima išleisti.
Kam bėgti, jeigu kartą per du mėnesius išleidžia namo? Be to, tie, kurie išleidžiami be apsaugos, dirba ne tik Pravieniškėse, bet ir Kaune ar Vilniuje“, – „Lietuvos rytui“ teigė keturis mėnesius be sargybos laisvėje dirbantis nuteistasis Marius Delembauskas.
Pasak nuteistojo, tie, kuriems leista vaikščioti be sargybos, gali turėti telefoną, bendrauti su pažįstamais, šeimomis, dirbti ir užsidirbti pinigų.
Gyventojams neramu
Kaliniai džiaugiasi, kad gali vaikščioti laisvėje, tačiau Pravieniškių gyventojai dėl to jaučiasi nesaugiai.
Miestelyje, kur yra apie tūkstantį gyventojų, penktadalis – nuteistieji. Anksti ryte ir po darbų vakare gatvėse vaikšto šimtai nuteistųjų.
„Jų yra labai daug, todėl darosi nesaugu. Pavyzdžiui, kartą apie 7 valandą į mūsų duris pasibeldė policija ir ėmė klausinėti, ar girdėjome, kad kieme nuteistieji susimušė, kad kažkas kažką subadė.
Manau, kad kaliniams suteikiama per daug laisvės – juos reikėtų griežčiau prižiūrėti. Jie turi telefonus, važinėjasi nuosavais automobiliais“, – piktinosi Pravieniškių gyventoja Eglė.
Šįmet pabėgo penki kaliniai
Šiais metais Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje jau buvo pasigesta penkių nuteistųjų.
Keturi iš jų negrįžo savaitgaliui išleisti į namus. Visi bėgliai greitai buvo surasti.
Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorius D.Sušinskas teigė, jog dažniausiai nuteistieji laiku negrįžta todėl, kad prisigeria.
Tvoros jau pasenusios
Kalinimo įstaigos darbuotojai teigė, kad nuo pabėgimo sunku apsaugoti ir uždarose zonose laikomus sunkius nusikaltėlius. Tvoros turėtų būti aukštesnės ir saugesnės.
„Reikia daug ką remontuoti, daug ką atnaujinti, rekonstruoti inžinerines priemones. Šiuo metu tai ir darome. Yra įrengti papildomi postai“, – pasakojo D.Sušinskas.
Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Kęstutis Pauliukas teigė, kad norint užkirsti kelią nuteistiesiems pabėgti reikia persvarstyti šaunamojo ginklo panaudojimo tvarką: „Pirmiausia valstybė turi atkurti teisės aktus dėl šaunamojo ginklo panaudojimo, nes dabar negalima šauti į bėglius.
Ši kalinimo įstaiga pritaikyta ne tokiems nuteistiesiems – tvoros senos ir žemos. Sovietiniais laikais čia buvo laikomi tie, kurie gydėsi nuo alkoholio, o šiandien – sunkūs nusikaltėliai.“
Teisingumo ministras E.Jankevičius pripažino, kad kalėjimų infrastruktūra yra pasenusi, tačiau teigė norintis nuraminti visuomenę – esą situacija kontroliuojama: „Vienas kitas pabėgimo atvejis visada pasitaiko. Buvo ir praėjusiais, ir užpraeitais metais. Šiemet pabėgimų iš darbo vietos sumažėjo.“
Kaunietį palygino su naciu budeliu
Pravieniškių pataisos namųatvirosios kolonijos nuteistasis A.Kalasiūnas, penktadienį pasprukęs iš Laisvės alėjoje esančios statybvietės, kurioje dirbo pagal resocializacijos programą, įvykdė sadistišką išpuolį prieš savo buvusią draugę, už kurį buvo nuteistas kalėti devynerius metus.
Aukai buvo suduota daugiau nei šimtas smūgių, ji buvo prievarta įgrūsta į BMW ir du kartus išmesta iš važiuojančio automobilio. Pavydo apakintas kaunietis rovė merginai plaukus, grasino nukirsti jai galvą bagažinės dangčiu.
Atsuktuvu sužalojęs aukai kaklą budelis grasino juo perrėžti gerklę.
Teisme sakydamas baigiamąją kalbą Kauno prokuroras Darius Jakutis išpuolį įvykdžiusio A.Kalasiūno kankinimo būdus palygino su siaubą sėjusio Aušvico koncentracijos stovyklos budelio Josefo Mengele metodais.
