Dabar – sunkus kaltinimas, baisi nežinia ir naktys areštinėje. O prieš 16 metų vasario 14-osios rytą ji ištekėjo, po santuokos ceremonijos Vilniaus Rotušės aikštėje pristatė savo romaną ir atšventė Valentino dieną. Šiandien ši moteris įtariama kraupia žmogžudyste.
„Lietuvos rytui“ pavyko nustatyti įtariamosios tapatybę. Tai – 38 metų I.Žukauskaitė-Šakalienė.
I.Šakalienė įtariama liepos 17-ąją savo visureigiu „Mitsubishi“ į mišką Verkių gatvėje Vilniuje atvežusi ir išmetusi 86 metų moters kūną.
Lavonas buvo paslėptas – apkrautas šakomis. Negana to, subadytas ir apdegęs.
Paaiškėjo, kad nusikaltimo auka tapusi pensininkė vasarą gyveno soduose netoli tos vietos, kur bandyta atsikratyti jos kūno.
Sulaikoma ir policijai laisvai samdoma rašytoja prisistačiusi moteris nesipriešino, tačiau savo kaltę neigė, nors jos automobilyje buvo rasta kraujo dėmių.
„Esu rami, nes žinau, kad nieko nepadariau“, – kartojo į teismą atvesdinta įtariamoji, kuriai prokurorai žada paskirti psichiatrinę ekspertizę.
Pareigūnams apie Verkių gatvėje slepiamą lavoną pranešęs asmuo įsidėmėjo ne tik automobilio markę – „Mitsubishi“, bet ir jo valstybinį numerį. Tai palengvino pareigūnams darbą.
Savo kaltės nepripažįsta
Daugiau kaip savaitę areštinėje dienas leidžianti I.Žukauskaitė-Šakalienė ir toliau kartoja, kad jokios senutės nematė, nenužudė ir jos lavono neslėpė, nors surinkti įrodymai kalba ne jos naudai.
Pasak Vilniaus apygardos prokuroro Nikolajaus Kozliako, I.Žukauskaitė-Šakalienė bendrauja su tyrėjais, atsakinėja į jų klausimus, tačiau nuolat kartoja tą patį, ką sakė ir teisme, kuris ją leido suimti trims mėnesiams: „Aš esu rami, nes esu nekalta.“
„Sudėtinga su ja dirbti“, – „Lietuvos rytui“ prisipažino ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras.
Byloje – daug klausimų
I.Žukauskaitės-Šakalienės tyla sunkina bylos tyrimą. Pasak prokuroro, dėl šios priežasties iki šiol tiksliai nežinoma, kaip ir kodėl buvo nužudyta 86 metų moteris.
Tyrėjai kol kas neatmetė nė vienos nusikaltimo versijos, tarp jų – ir avarijos.
Įtariama, kad I.Žukauskaitė-Šakalienė galėjo moterį partrenkti automobiliu, o po to, išsigandusi atsakomybės, puolė nusikaltimo slėpti ir įvykdė dar sunkesnį – moterį subadė, jos kūną įkėlė į savo automobilį, nuvežė į Verkių mišką ir užkrovusi šakomis padegė.
Bendraujant su I.Žukauskaite-Šakaliene prokurorams kilo abejonių dėl jos psichikos būsenos, todėl tyrėjai planuoja kreiptis į teismą ir prašyti, kad jiems būtų leista skirti jai psichiatrinę ekspertizę.
„Jos sveikatą būtinai patikrinsime, nebent to daryti mums neleistų teismas“, – kalbėjo N.Kozliakas.
Garsėjo keliamais skandalais
I.Žukauskaitės-Šakalienės psichika buvo susirūpinę ir ankstesni jos kaimynai.
Įtariamoji iki skyrybų ir persikraustymo į nuomojamą namą Romuvos gatvėje gyveno šalia esančioje Žilvino gatvėje ir ten garsėjo kaip labai konfliktiškas žmogus.
Jai užkliūdavo viskas – kaimynų elgesys, garsesnės kalbos ar, kaip jai atrodė, ne vietoje pastatytas automobilis.
Moteris dėl menkiausios priežasties kaimynams keldavo skandalus ir gadindavo gyvenimą, todėl žmonės lengviau atsikvėpė, kai ji pernai rudenį išsikraustė.
Nei Romuvos, nei Žilvino gatvės gyventojai nežinojo, kuo I.Žukauskaitė-Šakalienė dirba, ir sakė net neįsivaizduojantys, iš kokių pinigų gyvena ir nuomojasi didelį namą.
Kaimynams buvo susidaręs įspūdis, kad moteris neturi nuolatinio darbo, nes ją matydavo po kiemą vaikštant tiek rytais, tiek dienomis, kai dauguma žmonių būna savo darbovietėse.
Iš šeimos namo – į svetimą
Vilniaus pakraštyje, Balsiuose, netoli Žaliųjų ežerų, Romuvos gatvėje I.Žukauskaitė-Šakalienė nuomojasi namą. Čia liepos 17-ąją ji ir buvo sulaikyta.
Į šį namą moteris atsikraustė praėjusį rudenį. Kaimynams ji atrodė tyli ir nelinkusi bendrauti, tarsi buvo užsidariusi savo pasaulyje. Jie tiksliai nežinojo, kiek vaikų su ja gyveno, – vienas ar du.
Kaimynus, nors jie ir gerai nepažinojo įtariamosios, labai sukrėtė ši žmogžudystė.
Trečiadienį atvažiavome į Romuvos gatvę. Baltų plytų namai čia ėmė kilti apie 1992–1995 metus.
Dauguma šių pastatų aptverti aukštomis tvoromis, tačiau vartai į 14-ojo namo kiemą buvo atlapoti.
Kieme, terasoje, džiūvo skalbiniai, lyg čia dar kas nors gyventų. Pasibeldus niekas durų neatidarė.
Kitoje gatvės pusėje, kieme, vaikštinėjo pagyvenęs vyras. Jis prisistatė esantis Sigitas Brūzga. Anot jo, kartu su įtariamąja gyveno jos sūnus, kuriam gali būti apie 11–12 metų. Berniukas mėgo šnektelėti su šiuo kaimynu.
„Mažai aš ją pažinojau, tiek, kad kaimynė, pasisveikindavome.
Girdėjau, kad ji išsiskyrė su vyru. Matydavau, kaip ji išvažiuoja visureigiu.
Kartą parsivežiau malkų, tvarkiau jas. Ji priėjo ir užsiminė, kad jai irgi reikėtų malkų židiniui pakurti, ir paprašė parduoti. Sakiau, parduoti neparduosiu, bet kai reikės, sakykit, duosiu. Daugiau mes ir nekalbėjome, tik pasisveikindavome“, – pasakojo 80-metis S.Brūzga.
Kaip vyras sureagavo į žinią, kad jo kaimynė įtariama žmogžudyste?
„Keista, kad taip galėjo nutikti. Kiti kaimynai irgi stebisi. Atrodė normalus žmogus, neblogu automobiliu važinėjo“, – dėstė S.Brūzga.
Pastebėjo ir kitą gyventoją
Namas, kurį išsinuomojo I.Žukauskaitė-Šakalienė, priklauso Nikolajui Asačiovui.
Savininkai ir dvi jų suaugusios dukterys gyvena Italijoje.
Kai viena dukra ten ištekėjo už italo ir susilaukė atžalos, Nikolajaus žmona išvyko į Italiją prižiūrėti anūko. Nuomininkai, anot S.Brūzgos, name keičiasi jau kokie ketveri penkeri metai.
„Kai ją išvežė, policininkai paliko atidarytus vartus. Vakare nuėjau uždaryti vartų – juk tai Nikolajaus turtas. Kitą dieną, žiūriu, jie vėl atviri. Kaimynė paaiškino, kad ten toks vyras automobiliu važinėja ir tame name gyvena. Aš jo niekada nemačiau“, – tvirtino S.Brūzga.
Kur įtariamosios sūnus, jis taip pat nežino. Gal pas senelius, kai mokslai baigėsi.
Sunku suvokti tokį žiaurumą
Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė teigė, kad I.Žukauskaitė-Šakalienė nėra Rašytojų sąjungos narė.
Apie tragediją ji buvo girdėjusi, bet kažkada išleisto romano autorės ir įtariamosios žmogžudyste nesusiejo.
„Aš suprantu, kad gali partrenkti žmogų ir pabėgti. Bet kam peiliu badyti ir padegti? Sunkiai suvokiamas toks žiaurumas. Neįtikėtina. Čia sąžinės, auklėjimo arba psichikos sveikatos problema.
Tai koks skirtumas, kokios profesijos žmogus – ar jis rašytojas, ūkininkas, ar pardavėjas. Paimkime istoriją, karo metus – buvo rašytojų išdavikų ir buvo tokių, kurie žuvo už tėvynės laisvę“, – kalbėjo B.Jonuškaitė.
Staigiai užtrenkė duris
Į Romuvos gatvės 14-ąjį namą atvažiavome ir vakare. Kieme stovėjo apynaujis automobilis „Volvo V60“ odinėmis šviesiomis sėdynėmis. Prie galinės sėdynės buvo pritvirtinta vaikiška kėdutė.
Pro svetainės langus, kurie išeina į kiemo pusę, buvo matyti įjungtas televizorius. Atidžiau pažvelgusios išvydome vyrą, snaudžiantį ant sofos. Į beldimus jis neatsakė.
Tik paspaudus vartelių iš gatvės pusės skambutį, į lauką išėjo aukštas, stambus, barzdotas apie 35 metų vyras.
Paprašytas pasikalbėti apie Ignę jis staigiai užtrenkė duris.
Lyg du skirtingi žmonės
I.Žukauskaitė-Šakalienė Vilniaus universitete neakivaizdiniu būdu yra baigusi istorijos studijas. Anot ją pažinojusiųjų, mergina buvo keista.
Patyrinėjus jos feisbuko paskyrą, sukurtą I.Žukauskaitės pavarde, atrodo, kad įtariamoji nusikaltimu ir feisbuko vartotoja – lyg du skirtingi žmonės.
Feisbuko paskyroje matyti, kad I.Žukauskaitė labai domisi Lietuvos istorija, yra šalies patriotė, primena svarbiausias šventes ir už tėvynės laisvę žuvusius partizanus.
Taip pat domisi televizijos laida „Mokslo sriuba“, kviečia į jos renginius, bendrauja su archeologais. Ir labai dažnai publikuoja po savos kūrybos eilėraščio posmą. Gal moteris buvo įsimylėjusi?
Interneto platybės išduoda, kad ji, tik I.Šakalienės pavarde, domėjosi karjera, apie tai skaitydavo paskaitas.
2011 m. buvo Mokslo ir karjeros valdymo centro direktorė, paskui akcinės bendrovės „Eurotechnologijos“ vadovė.
Taip pat internete prisistato kaip karjeros konsultantė.
2018-ųjų vasarą Ignė keliavo po Švediją ir Norvegiją, aplankė Italiją – Turiną ir Milaną.
2018 m. spalio 11 d. savo feisbuko paskyroje ji paliko tokį įrašą: „Laiminga naujuose namuose! Gresia įkurtuvės!“ Tą rudenį ji atsikraustė į Romuvos gatvę. Tačiau ramybės čia nerado.
Vestuvių diena – originali
Kažkada I.Žukauskaitės-Šakalienės gyvenimas buvo kitoks. Atėjusi dirbti administratore į vieną kompiuterių bendrovę, ji sutiko savo būsimąjį vyrą Vidmantą Šakalį, ten einantį aukštas pareigas.
2003 metų vasario 14-ąją – Meilės dieną – Vilniuje ji ištekėjo už kompiuterių inžinerijos mokslus baigusio 12 metų vyresnio Vidmanto.
Savo vestuvių dieną ji apsirengė raudonai – pasipuošė raudonu permatomo audinio sijonu ir palaidine, į raudoną šalį įsisegė raudoną rožę.
Ignės ir jos mylimojo vestuvių diena buvo originali: 9 valandą juodu susituokė Santuokų rūmuose, o po dviejų valandų Rotušės aikštėje pristatė Ignės romaną „Užkonservuota rytdiena“.
Priešais Rotušę buvo patiestas raudonas kilimas, ant nedidelio raudona staltiese užtiesto stalelio puikavosi raudonos rožės, šampanizuoto vyno „Romeo“ butelis ir dvi taurės, aplinkui įsimylėjėlius vėjyje plaikstėsi balionai – raudonos širdys.
Pintame krėsle, pasiramsčiusi raudonomis pagalvėlėmis, sėdėjo Ignė – ji praeiviams pasirašinėjo ant savo romano.
Meilė įsiplieskė darbe
„Mūsų meilės istorija primena seną sovietinį filmą „Tarnybinis romanas“. Man gražu, kai darbe kolegos su kolegėmis flirtuoja.
Tai netrukdo darbui. Aš Vidmantą taip pat sutikau darbe, tarp mūsų užsimezgė tarnybinis romanas“, – tada „Lietuvos rytui“ pasakojo Ignė.
Vidmantas bendradarbei gražiai asistavo. Bet labiausiai merginą sužavėjo tai, kad ant jos darbo stalo niekad nevysdavo rožės. Bendradarbis jas tempdavo glėbiais.
„Mūsų meilės istorija man įdomi tuo, kad susitiko ir vienas kitą pamilo labai skirtingi žmonės: meniškos prigimties rašytoja ir viską labai tiksliai apgalvojantis ir apskaičiuojantis verslininkas, gyvenantis skaičiukų pasaulyje ir nelabai mėgstantis rodyti savo jausmų.
Mudu – labai skirtingi žmonės kaip Šiaurės ir Pietų ašigaliai, bet tai mums netrukdo, vienas kitą papildome. Svarbiausia – kad į esminius gyvenimo dalykus žiūrime panašiai“, – kalbėjo Ignė.
Iki vestuvių Vidmantas jau buvo spėjęs pasistatyti namą. Jaunavedžiai džiaugėsi, kad aplink juos labai graži gamta: iš vienos pusės – ežeras, iš kitos – Neris.
„Labai mėgstu ugnį. Įsitaisau svetainėje fotelyje priešais židinį ir rašau nešiojamuoju kompiuteriu. Šalia dega žvakė ir skamba klasikinė muzika.
Tai mane įkvepia, padeda pasiekti būseną, kai galiu ilgai rašyti“, – tada pasakojo Ignė, kurią rašyti skatino vyras.
Ir kartą jis pareiškė, kad daugiau į darbą ji neis: „Turi talentą – sėsk, rašyk ir nešvaistyk veltui laiko.“ Tada ir prasidėjo Ignės rašytojos karjera.
Tačiau jis apsiriko. I.Žukauskaitė-Šakalienė rašytojos karjeros nepadarė. Prieš daugelį metų išleista „Užkonservuota rytdiena“ iki šiol neišpirkta. Interneto knygyne patogupirkti.lt knyga pardavinėjama už 99 centus.
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ dienraštyje.
