Nors 48 metų N.Venckienė savo skunde tikino, kad iš Lietuvos bėgo dėl politinių motyvų, o jos grąžinimas Lietuvai prieštarauja JAV konstitucijai, Čikagos apeliacinis teismas šiuos argumentus atmetė kaip niekuo nepagrįstus.
Toks teismo sprendimas papiktino N.Venckienės sūnų Karolį Venckų.
Nuo pernai vasario Čikagoje vienas gyvenantis dvidešimtmetis teigė, kad teismas buvo šališkas, nes rėmėsi tik Lietuvos Vyriausybės pateiktais įrodymais, kurie esą yra melagingi.
Jis kritikavo JAV ekstradicijos įstatymą, kuris neleido jo motinai pateikti savo įrodymų ir išdėstyti argumentų, kodėl byla yra ne kriminalinė, o politinė.
„Kova nebaigta ne tik Lietuvoje, bet ir JAV. Tiesa visada iškyla į dienos šviesą“, – aiškino K.Venckus.
Jis taip pat pagrasino, kad jei Lietuva ir toliau sieks sugrąžinti jo motiną į Lietuvą, ji grįš ne tik į gimtinę, bet ir į politiką: „Ar jūs, ponai, tikrai norite, kad N.Venckienė dalyvautų formuojant antisisteminę koaliciją 2020 metų Seimo rinkimuose?“
Prašo rašyti laiškus
Kol kas neaišku, kada N.Venckienė gali būti grąžinta į Lietuvą, nes teoriškai šį teismo sprendimą bėglė dar gali skųsti JAV aukščiausiajam teismui, tačiau abejojama, ar toks skundas iš viso bus priimtas.
JAV aukščiausiasis teismas nagrinėja bylas, susijusias su įstatymų atitiktimi konstitucijai, ir retai priima skundus, kuriuose konstituciniai klausimai, kaip N.Venckienės atveju, jau buvo išnagrinėti federaliniuose teismuose.
Čikagos apeliaciniam teismui paskelbus N.Venckienei nepalankų sprendimą vėl subruzdo jos šalininkai.
K.Venckaus paraginti jie puolė rašyti laiškų JAV Senatui ir prašyti, kad jis paremtų respublikonų kongresmeno Chriso Smitho parengtas įstatymo pataisas, pagal kurias N.Venckienės išsiuntimas būtų sustabdytas, kol bus išnagrinėtas jos prieglobsčio prašymas.
Rado „pedofilų“ ir JAV
N.Venckienės prašymas suteikti jai prieglobstį JAV turėjo būti nagrinėjamas šių metų liepą, bet likus mėnesiui iki proceso pradžios buvo atidėtas net trejiems metams.
Jokių tikslių priežasčių, kodėl taip pasielgta, nenurodyta, tačiau tai gali būti susiję su N.Venckienės kalbomis, kad gavusi leidimą gyventi JAV ji šioje šalyje neliks.
Apie tai N.Venckienė prasitarė ir savo motinai Laimutei Kedienei, su kuria porą kartų bendravo telefonu.
Buvusi teisėja yra pareiškusi, kad būdama Čikagos kalėjime ji suprato, kad pedofilų klanas yra apraizgęs ne tik Lietuvos, bet ir Amerikos institucijas, todėl ji teisingumo JAV nesulauks ir išleista į laisvę spruks kuo toliau nuo šios šalies.
Kalėjime pakeitė versiją
Apie tik jai vienai žinomą pedofilų klaną N.Venckienė kliedėjo ne tik Lietuvoje, bet ir Amerikoje.
2013 metų balandį prieš pat jos neliečiamybės panaikinimą Seime į JAV pasprukusi N.Venckienė iš pradžių su savo šalininkais bendravo laiškais ir vis grasino, kad tuoj tuoj paskelbs visą pedofilų klano sąrašą.
Bet kažkodėl nepaskelbė nei Čikagoje dirbdama senelių slauge, nei atidariusi gėlių parduotuvę.
Tylėjo ir pernai vasarį pakliuvusi į kalėjimą, kuriame jos kalbas apie pedofilų klaną po truputį pakeitė pasakojimai apie tariamai jos Lietuvoje rengtą perversmą. Kovos su korupcija ir sukilimo prieš Lietuvos valdžią vėliava N.Venckienė vadino savo suburtą „Drąsos kelio“ partiją, kuri 2012 metais rinkimuose į Seimą iškovojo septynis mandatus. Bet tuo kova ir baigėsi.
Teks prisiminti nužudymus
„Tuo metu Lietuvoje nebuvo jokio smurtinio politinio sukilimo“, – pabrėžė N.Venckienės skundus nagrinėję JAV teismai, kurių nuomone, bėglė yra ne politinio persekiojimo auka, o kriminalinė nusikaltėlė, kuri privalo atsakyti už Lietuvoje padarytus nusikaltimus.
Nors N.Venckienė Lietuvoje oficialiai įtariama tik nesunkiais nusikaltimais – šmeižtu, teismo sprendimo nevykdymu, pasipriešinimu policijos pareigūnams, trukdymu antstolei atlikti savo darbą, Laimutės Stankūnaitės dukters tvirkinimu ir kitais, į Lietuvą sugrąžintą bėglę ketinama apklausti ir dėl žmogžudysčių, kurios lydėjo išgalvotą Garliavos pedofilijos istoriją.
Tyrėjai N.Venckienei turi daug klausimų ir dėl jos brolio Drąsiaus Kedžio įvykdyto Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės nužudymo, ir dėl paslaptingos Vaido Milinio ir Andriaus Ūso žūties.
Slėpėsi nuo apklausų
Įtariama, kad su visomis šiomis mirtimis vienaip ar kitaip susijusi N.Venckienė. Apie tai prokurorams užsiminė ne vienas liudytojas, tačiau apklausti išgalvotų pedofilų medžiotojos jiems taip ir nepavyko.
Būdama Kauno apygardos teismo teisėja N.Venckienė dangstėsi savo neliečiamybe, o išėjusi iš darbo ir jos netekusi staiga prisiminė turinti problemų dėl kojų ir atsigulė į ligoninę jų operuotis.
Paleista į namus N.Venckienė toliau sirgo, slapstėsi nuo šaukimus jai bandžiusių įteikti paštininkų, nuo pas ją į namus vykusių tyrėjų, tačiau stebuklingai pasveiko, kai tapo kandidate į Seimo narius, o vėliau – Seimo nare ir vėl įgijo neliečiamybę.
Žmogžudysčių gijos veda į Garliavą
Venckų ir Kedžių namuose sukurta pedofiljos istorija pareikalavo mažiausiai penkių žmonių gyvybių.
2009 metų spalio 5 dieną Kaune buvo nužudytos pirmosios aukos – N.Venckienės kolega Kauno apygardos teisme J.Furmanavičius ir L.Stankūnaitės sesuo V.Naruševičienė.
Po žmogžudysčių D.Kedys dingo. Įtariama, kad jis kurį laiką slapstėsi Ispanijoje, bet 2010 metų pavasarį grįžo ir apsigyveno pas savo dėdę Šlienavoje, šalia kurios ir buvo rastas negyvas tų pačių metų balandžio 17 dieną.
Ekspertai nustatė, kad D.Kedys mirė girtas užspringęs savo skrandžio turiniu.
Po keistos jo mirties namiškiai prasitarė, kad D.Kedys labai išgyveno dėl įvykdytų nusikaltimų, daug gėrė ir ketino pats eiti į policiją prisipažinti.
Tų pačių metų birželio 13 dieną Alytaus rajono Eigirdonių kaime buvo rastas A.Ūso lavonas.
Tyrėjai iškart suskubo paskelbti, kad jo mirtis – nelaimingas atsitikimas, tačiau vėliau „Lietuvos rytas“ išsiaiškino, kad ekspertai ant jo kūno rado daugybę smurto žymių, o jis pats buvo nuskandintas.
Manoma, kad A.Ūsą ir buvusio N.Venckienės kolegos teisėjo Alberto Milinio įsūnį Vaidą Milinį nužudė tie patys žmonės, o nurodymą taip padaryti jiems davė artimas N.Venckienės giminaitis.
Būtent po šio asmens skambučio buvo susisiekta su Kauno nusikalstamo pasaulio atstovais, kurie susiskambino su Vilniuje gyvenančiais žudikais.
Tie sutiko imtis kruvino darbo, tačiau sekti auką pavedė kauniečiams. Šie kurį laiką stebėjo V.Milinį ir 2010 metų gruodžio 3-iąją jį pagrobė.
Jaunuolis kurį laiką buvo kankinamas, o po to nušautas. Jo kūnas įkeltas į nuosavą automobilį ir paliktas Kauno rajone, kur buvo rastas gruodžio 11-ąją.
Nors V.Milinio nužudymu įtariamų asmenų telefono pokalbių buvo klausomasi kitoje byloje, žmogžudystė liko neištirta, o žudikai vis dar laisvi.
