Į portalą lrytas.lt kreipėsi skaitytoja, panorusi pasidalinti savo istorija. Puslapyje skelbiu.lt moteris pardavinėjo vaikiškų baldų komplektą, kuriuo susidomėjo vokiete prisistačiusi pirkėja (ar pirkėjas). Antradienį ji kreipėsi į tauragiškę ir klausė ar prekė vis dar yra. Tačiau užsienietė liepė nerašyti jai į skelbiu.lt anketą, o atrašyti tiesiai elektroniniu paštu.
„Lovytės kaina buvo 300 eurų. Ir pradėjom susirašinėti elektroniniu paštu. Ji man pasakė, kad turi agentą, kuris paims lovytę, tai jai reikia mano duomenų. Parašiau adresą, sąskaitos numerį. Tada man parašė, kad pervedė daugiau, negu reikia, 470 eurų, o aš turėsiu tą skirtumą pervesti per „Moneygram“ programėlę, kad nuskaičiuotų nuo mano sąskaitos jiems, o tada jau man patvirtins ir į mano sąskaitą įkris tie likę 300 eurų“, – pasakojo moteris.
Kad veiksmas vyktų greičiau, vokietė pasiūlė pasikeisti numeriais ir pradėjo rašyti žinutes į „Viber“ programėlę. Tariama pirkėja neatstojo, vis klausinėjo, kaip sekasi pervedinėti pinigus.
Tačiau, kuomet moteris prisiruošė pervesti pinigus per „Moneygram“ programėlę, jai kilo įtarimų.
„Moneygram“ programėlėje iššoko perspėjanti informacinė lentelė, kurioje buvo minima, kad vyksta labai daug sukčiavimo atvejų ir klausiama, ar su šiuo žmogumi esate pažįstamas. Ir jinai (red. vokietė) man parašė: „Tu sakyk, kad aš esu tavo draugė, nes taip bus greičiau“, – dalinosi prisiminimais skaitytoja.
Iškart po šios įtarimą sukėlusios žinutės, moteris nusprendė panaršyti internete ir rado kelis identiškus apgavystės atvejus.
Visa istorija pasidalinusi savo socialinėje Facebook paskyroje, nuo sukčių išsisukusi moteris taip pat paminėjo, kad jai įtarimą sukėlė tai, jog baldų krautis į Tauragę žada atvykti Nigerijos pilietis.
„Tai žinokit, tik dabar ramiu balsu kalbu. Baigėsi tuo, kad puoliau ieškoti „Moneygram“ atstovybės Lietuvoje, kad anuliuotų pervedimą, bet neradau. Tai skambinau į Swedbank. Bankininkė dirbo beveik kaip psichologė, sakė nusiraminti, užblokavo kortelę“, – pasiguodė moteris.
Dabar jau žinoma, kad šio sukčiavim esmė tokia: neva kažką nusipirkti norintys sukčiai pardavėjui atsiunčia suklastotą mokėjimo pavedimą, kuriame nurodoma didesnė nei prašoma suma. Pinigų skirtumą sukčiai reikalauja per kitą mokėjimo platformą pervesti neaišku kam, neva už tai, kad šie parduodamą daiktą pasiimtų ir nugabentų pirkėjui. Esą tik tada, kai skirtumas bus grąžintas, pin igai bus įskaityti į sąskaitą, „Paypal“ ar pan.
Iš tiesų, jokio pavedimo net nebūna, kadangi sukčiai pardavėjui siunčia suklastotą mokėjimo pavedimo kopiją. O pardavėjas, jei patiki sukčių kalbomis, padaro tikrą pavedimą neaišku kam ir taip praranda pinigus.
„Ramiau gyvensiu, perspėjusi kitus“, - teigia savo istorija pasidalijusi skaitytoja.
