Kaip rašoma Aukščiausiojo Teismo pranešime, Monika Abromaitienė (Kaziukaitytė) buvo kaltinama savo ketverių sūnaus nužudymu. Byloje nustatyta, kad vaikui buvo suduota daugiau kaip 100 smūgių, apie 10 iš jų – į galvą.
Ekspertų teigimu, prieš vaiką buvo smurtaujama ir anksčiau. Teismai moteriai skyrė laisvės atėmimo bausmę šešiolikai metų.
Kasaciniu skundu nuteistoji ir jos gynėjas prašė baudžiamąją bylą nutraukti arba teismų sprendimus pakeisti ir sušvelninti paskirtą bausmę.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė nuteistosios ir jos gynėjo kasacinius skundus. Kasatoriai teigė, kad M. Abromaitienei (Kaziukaitytei) paskirta per griežta bausmė, tačiau kasacinis teismas akcentavo, jog kasatoriai, teigdami, kad M. Abromaitienei (Kaziukaitytei) paskirta per griežta bausmė, nenurodė baudžiamojo įstatymo normų, kurios galėjo būti pritaikytos netinkamai.
Pasak teisėjų kolegijos, apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, ir įstatyme įtvirtintų reikalavimų nepažeidė.
Pažymėtina, kad kasaciniame skunde konkretūs apeliacinio skundo argumentai, į kuriuos, pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas atsakė tik formaliai, nenurodomi ir tik deklaratyviai teigiama, kad teismas iš esmės neatliko savo, kaip apeliacinės instancijos teismo, funkcijų.
Kasacinis teismas akcentavo, kad teismai išsamiai išanalizavo ir įvertino byloje esančius įrodymus, nuteistosios elgesį ir priėjo prie išvados, kad nuteistoji, duodama parodymus apie atliktus veiksmus sūnaus atžvilgiu, nėra nuoširdi bei sako netiesą.
Kaip nurodė teisėjų kolegija, šios pirmosios instancijos teismo išvados buvo padarytos išnaudojus visas įmanomas priemones siekiant bylą išspręsti teisingai; įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus nepadaryta klaidų dėl jų turinio, todėl kasaciniam teismui nėra pagrindo nustatyti, kad buvo pažeisti įstatyme keliami reikalavimai.
Kasaciniame skunde nurodyta, kad, išskyrus nuteistojo G. Kontenio parodymus, kitų nuteistosios M. Abromaitienės (Kaziukaitytės) kaltę patvirtinančių tiesioginių įrodymų byloje nėra. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal teismų praktiką asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais.
Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine.
Nuteistosios M. Abromaitienės (Kaziukaitytės) kaltė kartu su G. Konteniu bendrais veiksmais tyčia nužudžius vaiką nustatyta ne tik G. Kontenio parodymais, bet ir byloje surinktų, ištirtų bei įvertintų netiesioginių įrodymų visuma, kuria nustatyti tarpiniai faktai sujungti į nuoseklią ir loginę grandinę, leidžiančią padaryti kategorišką išvadą dėl G. Kontenio parodymų apie M. Abromaitienės (Kaziukaitytės) veiksmus įvykio metu patikimumo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje.
Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.
