„Prašau mane išteisinti“, – skunduose Apeliaciniam teismui prašo septyni iš dešimties kaltais pripažintų „violetinių“ veikėjų, kuriuos Šiaulių apygardos teismas nubaudė baudomis, laisvės apribojimu ir lygtiniu laisvės atėmimu.
Paskirta bausme nepatenkinta organizuotos grupuotės vadeiva pripažinta A.Skučienė ir jos nurodymus vykdę Raminta Baltuškienė, Gintaras Banaitis, jo žmona Violeta Banaitienė, Andrejus Lobovas, Renaldas Ščiglinskas ir Gediminas Aidukas.
Prašo nuteisti išteisintus
Nuosprendžio neskundė 3012 eurų bauda nubaustas Darius Kaminickas. Priekaištų pirmosios instancijos teismui neturėjo ir išteisinti Vitalijus Keršis, Tatjana Borovec bei Rimantas Rinkevičius.
Tiesa, pastariesiems dviem skubėti džiaugtis kol kas nereikėtų.
Prokuratūra mano, jog yra surinkta pakankamai įrodymų, kad šie asmenys neteisėtai rinko informaciją apie N.Venckienei neįtikusius asmenis, todėl turėtų sulaukti deramo atpildo.
Kaltę vertė pagalbininkams
Nė vienas teisiamųjų, išskyrus V.Keršį, kuris nuo pirmosios apklausos bendradarbiavimo su teisėsauga, kaltu neprisipažino ir teisme.
Gaujos vadeiva A.Skučienė tikino, kad jokios informacijos apie žmones, kuriuos ji ir jos giminaičiai vadino pedofilais, nerinko, ir tuo labiau neliepė to daryti prie Kedžių ir Venckų tvoros susirinkusiems žmonėms. O jeigu kas nors ką nors ir sekė, tai esą darė savo iniciatyva.
„Nieko nežinau, su niekuo nekalbėjau, kai kuriuos žmones mačiau, bet su jais nebendravau“, – teisme teisinosi A.Skučienė ir pabrėžė, kad prie Venckų namų susirinkę žmonės jiems buvo ne parama, o našta, ypač po to, kai nusipirko namelį ant ratų ir jame apsigyveno.
„Šeima prašė jo išeiti, nes jis persekiojo ir mane, ir N.Venckienę, ir D.Kedytę.
Kedžiams jis buvo finansinė našta, nes naudojo jų elektrą vagonėliui“, – taip apie D.Keršį, kuris pirmasis prabilo apie Garliavoje darytus nusikaltimus, kalbėjo A.Skučienė.
Naudojosi savo pareigomis
Garliavos kirpėja A.Skučienė neneigė, kad 2012 metais telefonu bendraudavo su tuomečio Seimo nario Ryto Kupčinsko padėjėja R.Baltuškiene, tačiau jų pokalbiai esą buvo nekalti – R.Baltuškienė jai jokios informacijos neteikdavo, tačiau tyrėjų užfiksuoti pokalbiai rodo, kad buvo priešingai.
2012 m. kovo ir balandžio mėnesiais R.Baltuškienė itin dažnai skambindavo A.Skučienei ir pranešdavo, kada ir kokie susitikimai dėl L.Stankūnaitės dukters vyks Vaiko teisių apsaugos tarnyboje, ką planuojama daryti Seime, kokie buvo šių susitikimų rezultatai ir ką darė ji pati.
„O ta Žiobienė (Edita Žiobienė, vaiko teisių kontrolierė. – Red.), padla, klausyk, prirašiusi miesto administracijos direktoriui ir rajono administracijos direktoriui, kad reikia panaikinti N.Venckienei globą. Tai aš kai paskaičiau, nulėkiau, sakau, ką jūs galvojate“, – 2012 metų balandžio 19-ąją A.Skučienei kalbėjo R.Baltuškienė.
Persekiojo iki žudynių
Nagrinėjant bylą teisme paaiškėjo, kad Kedžiams ir Venckams neįtikusių žmonių persekiojimai prasidėjo dar iki Drąsiaus Kedžio mirties, – pirmoji „violetinių“ veikėjų spaudimą patyrė buvusi L.Stankūnaitės advokatė Loreta Kraujutaitienė. Ji mirė nesulaukusi ją persekiojusių asmenų teismo.
Ikiteisminio tyrimo metu buvusi L.Stankūnaitės advokatė papasakojo, kad jos sekimas prasidėjo likus maždaug pusantro mėnesio iki Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės nužudymo – 2009 metų rugpjūčio viduryje.
Tada ji prie savo darbovietės pradėjo pastebėti žalią mikroautobusą, o vėliau aplink ją pradėjo sukinėtis ir „Smart“ automobilis, kurį iš gatvėje buvusių žmonių turėjo vienintelis R.Ščiglinskas.
Nuo 2011 metų vidurio, pasak L.Kraujutaitienės, sekimas pasidarė itin intensyvus – imta persekioti ne tik ją, bet ir jos dukrą, todėl ji išsigandusi dėl savo šeimos saugumo atsisakė toliau byloje padėti L.Stankūnaitei.
Matė ieškomą D.Kedį
L.Kraujutaitienė tyrėjams pasakojo, kad ją sekė ne tik N.Venckienės ir A.Skučienės siųsti sekliai, bet ir pats D.Kedys.
„Vieną 2010 metų pavasario dieną važiavau iki darbo.
Pro mane pralėkė automobilis, atkreipiau dėmesį į vairuotoją. Jo veidas pasirodė labai matytas.
Vėliau supratau, kad tai D.Kedys, ir labai išsigandau, o po dviejų savaičių sužinojau, kad jis rastas negyvas“, – tyrėjams pasakojo L.Kraujutaitienė.
Grasino paskandinti
Apie prie jų namų stovinčius automobilius pasakojo ir kiti bylos nukentėjusieji.
N.Venckienės siųstų seklių spaudimą teko patirti Milinių, Ūsų šeimoms, ramybės neturėjo ir advokatas Gintaras Černiauskas bei antstolė Sonata Vaicekauskienė.
Pastaroji sulaukė ir grasinimų nužudyti. 2012 metų gegužės 17 ir 23 dienomis paskambinęs Andrejus Lobovas ją išvadino šlykštyne, išgama ir pareiškė, kad ji užsprings balutėje. Pats A.Lobovas teisme teisinosi, kad tai buvo ne grasinimas, o tik įspėjimas.
Laisvės neprarado nė vienas nuteistasis
Šiaulių apygardos teismas nusikalstamą grupę subūrusiai ir jai vadovavusiai 66 metų A.Skučienei už šmeižtą, neteisėtą informacijos apie asmenį rinkimą, piktnaudžiavimą organizuotoje grupėje skyrė 2 metų ir 6 mėnesių bausmę, bet jos vykdymą atidėjo 2 metams.
Ji taip pat įpareigota be leidimo nekeisti gyvenamosios vietos ir per metus sumokėti 565 eurus į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
77 metų R.Baltuškienė pripažinta kalta dėl piktnaudžiavimo ir trukdymo valstybės pareigūno veiklai organizuotoje grupėje, jai skirta vienų metų laisvės apribojimo bausmė.
Žmones sekusiems 41 metų G.Aidukui ir 31 metų D.Kaminickui teismas skyrė baudas po 3012 eurų.
Už tokį pat nusikaltimą nuteisti 58 metų G.Banaitis ir 53 metų V.Banaitienė turės sumokėti atitinkamai 3766 ir 3389 eurų baudas.
45 metų A.Lobovą teismas nuteisė pusantrų metų laisvės apribojimo bausme, o jo draugui R.Ščiglinskui skirta 3766 eurų bauda.
34 metų T.Borovec, 58 metų R.Rinkevičius ir 40 metų V.Keršis buvo išteisinti.
Nukentėjusiesiems iš nuteistųjų priteista 17,5 tūkst. eurų žalai atlyginti.
