54 metų Kazimieras Rupšys iki sulaikymo dirbo Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje, o 58 metų Jurijus Mironovas jau buvo išėjęs į atsargą. Iš K.Rupšio konfiskuoti beveik 6,5 tūkst. eurų, kuriuos kariškis buvo gavęs kaip atlygį iš Rusijos Federacijos žvalgybininkų už atliktą užduotį.
Teismas konstatavo, jog abu asmenys apie penkerius metus veikė bendrininkų grupėje. Tiesa, aktyviai veikė paskutinius trejus metus. Abu šnipai atliko savo vaidmenį - K.Rupšys rinko informaciją, o J.Mironovas buvo tarpininkas.
Rusijos žvalgybininkų pavedimu K.Rupšys darbovietėje fotografavo tarnybinius dokumentus, patalpų schemas, Aviacijos bazės oro uosto schemas, planus bei objektus, karinės vadovybės įsakymus, sprendimus.
Surinkta informacija nebuvo valstybės paslaptis, bet tai nebuvo vieši duomenys. Portalo lrytas duomenimis, šnipai pateikdavo išsamias ataskaitas ir apie bendradarbius, Aviacijos bazės karininkus.Gi
Slapti susitikimai su Rusijos žvalgybos atstovais vykdavo Rusijoje arba kitose užsienio šalyse, laikytasi ir kitų ypatingos konspiracijos priemonių. Surinkta informacija buvo šifruojama ir perduodama tik koduota. Specialiai apmokyti šnipai sugebėdavo nuotraukas paslėpti net animaciniame filme.
Generalinės prokuratūros prokuroras Redas Savickas sakė, kad šnipai nuolat gaudavo atlygį. Jis buvo nemenkas - per kratą K.Rupšio sodyboje rasti beveik 6,5 tūkstančio eurų buvo atlygis už paskutinę užduotį.
Byla išnagrinėta neviešuose teismo posėdžiuose. Abu nuteistieji bylos nagrinėjimo metu kaltę pripažino.
Prokuroras R.Savickas jiems siūlė skirti šešerių metų laisvės atėmimo bausmes. Paklaustas, ar nuosprendį skųs, valstybės kaltintojas sakė, jog reikia perskaityti motyvus: "Be abejonės, lengvinančių aplinkybių buvo".
Abu kaltinamieji sulaikyti 2017 metų gruodžio 11 dieną, po to, kai teisėsauga gavo Lietuvos žvalgybos institucijų informaciją apie užfiksuotą duomenų perdavimą užsienio valstybės žvalgybos institucijai ir įtarus vykdant šnipinėjimą.
