Nors pėsčiasis visada turi praleisti traukinį, pernai Šiauliuose, geležinkelio perėjoje, įvykusią nelaimę tyrę pareigūnai kaltę suvertė šilumvežio mašinistui.
Tyrėjų manymu, šilumvežio mašinistas pažeidė tarnybinę instrukciją, numatančią, kaip jis turi elgtis pastebėjęs pavojingai prie geležinkelio bėgių artėjantį žmogų.
Neatsargiu gyvybės atėmimu apkaltintam ir į teisiamųjų suolą pasodintam šilumvežio mašinistui 45 metų Radviliškio rajono gyventojui Aidui Juškai gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
Per bėgius ėjo klausydamasis muzikos?
Tragiška nelaimė Šiauliuose, Dubijos bei Ragainės gatves jungiančiame, geležinkelio bėgius kertančiame pėsčiųjų take įvyko pernai gruodžio 14-osios naktį.
Po vakarinės pamainos gamykloje į namus ėjęs 25 metų Šarūnas Čėsnas nepastebėjo važiuojančio traukinio, buvo jo parblokštas ir nuo patirtų sužalojimų mirė įvykio vietoje.
Ekspertai nustatė, kad tragiško įvykio auka tapęs vaikinas buvo blaivus.
Spėjama, kad jį partrenkusio traukinio vaikinas galėjo nepastebėti dėmesį sutelkęs į kitą – priešpriešiais artėjantį sąstatą, o išgirsti iš kitos pusės riedantį traukinį jaunuoliui galėjo sutrukdyti ausinukai.
Artimųjų teigimu Š.Čėsnas mėgo klausytis muzikos per ausinukus. Jie buvo rasti ir tragiško įvykio vietoje.
Tyrėjų dėmesį patraukė vaizdo įrašai
Pėsčiąjį partrenkusio ir mirtinai sužalojusio šilumvežio mašinistas baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas peržiūrėjus šilumvežio kabiną filmuojančių vaizdo kamerų įrašus ir apklausus patį mašinistą.
Tyrėjams užkliuvo tai, kad pastebėjęs pėsčiąjį šilumvežio mašinistas neįjungė kauklio (šilumvežio garsinio signalo), o iškart ėmė stabdyti šilumvežį.
Pagal tarnybinę instrukciją pastebėjęs pavojingai prie bėgių artėjantį žmogų mašinistas pirmiausia turi įjungti kauklį, o tik po to stabdyti.
Iškart stabdyti, o tik po to jungti kauklį mašinistas privalo tik netikėtai pastebėjęs jau ant bėgių stovintį žmogų.
Motina nori surasti tiesą
Tuoj po nelaimingo atsitikimo apklaustas mašinistas sakė pėsčiąjį pastebėjęs prieš kelis šimtus metrų, o vėliau tvirtino, kad pėsčiasis išniro prieš pat traukinį.
Tokie šilumvežio mašinisto postrigavimai supykdė žuvusiojo tėvus.
„Neteisinu savo sūnaus. Jis turėjo elgtis atsargiau. Tačiau čia įžvelgiu abipusią kaltę. Kodėl traukinio mašinistas iš pradžių kalbėjo vienaip, o po to – kitaip?!“, – prieš teismo posėdį sakė žuvusiojo motina Ona Čėsnienė.
Į teismo posėdį Ona ir Feliksas Čėsnai atėjo lydimi savo samdyto advokato.
Sūnaus netekę sutuoktiniai pareiškė civilinį ieškinį – teismo prašo jiems priteisti 2 tūkstančių 248 eurų turtinę ir po 5 tūkstančius eurų neturtinę žalą.
Paprašyta pagrįsti savo civilinį ieškinį O.Čėsnienė teisme pareiškė: „Vaiko ir už milijoną nenupirksiu. Ir sūnus kaltas, ir mašinistas buvo neapdairus. Iš pradžių sakė vienaip, po to kitaip.
Mano sūnus apsiginti nebegali, todėl ir noriu surasti tiesą. O tie pinigai būtų pagalba anūkams – dukters sūnums, kurių tėvas jau yra miręs“.
Advokato prašymą atmetė
Dar prieš prasidedant bylos nagrinėjimui kaltinamojo advokatas paprašė teismo bylą grąžinti prokurorui, nes, gynėjo teigimu, kaltinamajame akte suformuluotas nekonkretus kaltinimas.
„Nesuprantama nuo ko mano ginamasis turėtų gintis, nes jis kaltinamas pažeidęs skirtingas pareigines instrukcijas, pagal kurias ir turėtų elgtis skirtingai.
Ar pėsčiasis pastebėtas ant geležinkelio kelio, ar šalia jo. Vienu atveju reikia atlikti stabdymą ir įjungti garsinį signalą, o kitu – atvirkščiai.
Mašinistas kaltinamas dėl pareiginių nuostatų nevykdymo, bet nenurodyti punktai, kurių jis nevykdė. Tai pažeidžia jo teisę į gynybą“, – sakė kaltinamojo advokatas.
Šį advokato prašymą apsvarsčiusi teisėja nusprendė jį atmesti. Teismo manymu, kaltinimas gali būti keičiamas ar koreguojamas jau teisminio proceso metu.
Sunerimo išvydęs kitą traukinį
Kaltinamąją išvadą pagarsinęs prokuroras nurodė, kad traukinio mašinistas, artėdamas prie įrengto pėsčiųjų tako, turėdamas galimybę stebėti per jo važiuojamus bėgius einantį pėsčiųjų taką, jo nestebėjo, dėl ko laiku nepamatė pėsčiųjų taku einančio vyro ir neįjungė garsinio pranešamojo signalo – kauklio, bei nesavalaikiai panaudojo staigųjį stabdymą, dėl ko vyras neturėjo galimybės išgirsti atvažiuojančio šilumvežio ir sustoti, bei jį praleisti.
Kaltu neprisipažinęs, bet parodymus duoti sutikęs A.Juška sakė tą naktį šilumvežiu tempęs tuščių cisternų sąstatą iš Radviliškio Šiaulių link.
Priartėjęs prie Šiaulių mašinistas sunerimo, nes negavo pranešimo apie stabdymą, o jau Šiaulių geležinkelio stoties ribose pastebėjo jo bėgiais priešpriešiais atriedantį kitą traukinį.
Pėsčiasis išniro prieš pat šilumvežį
„Išvydęs artėjantį traukinį sunerimau ir pradėjau stebėti to traukinio judėjimo kryptį ir savo šilumvežio prietaisus. Stebėjau, kad nedidėtų greitis.
Artėjant prie pėsčiųjų perėjos turėjau paspausti budrumo signalą. Stebėjau savo važiuojamąją dalį.
Akino ir ilgosios atvažiuojančio traukinio šviesos. Perjungus į trumpąsias šviesas labai sumažėjo matomumas. Dėmesį kreipiau į artėjantį traukinį. Kai jis pradėjo keisti kryptį, ruošiausi atlikti pakopinį stabdymą.
Pėsčiąjį, kuris vilkėjo tamsius drabužius ir nesegėjo atšvaito pastebėjau prie pat traukinio. Atstumas buvo labai nedidelis, nebebuvo laiko garsiniam signalui, nuspaudžiau staigų stabdymą.
Įvykdžiau visus tarnybinės instrukcijos punktus. Pėsčiasis jau buvo ant bėgių sankasos“, – tos nakties įvykius prisiminė teisme liudijęs A.Juška.
Garsinio signalo ženklo nebeliko
Mašinisto teigimu, traukinio sąstato greitis buvo 43 kilometrai per valandą. Nepaisant to staigiai įjungus stabdžius, sąstatas sustojo tik po kelių šimtų metrų. Išvengti susidūrimo su pėsčiuoju, pasak mašinisto, nebuvo įmanoma.
„Žmonės turi pasisaugoti. Kodėl eidami per gatvę žmonės apsidairo, o geležinkelio bėgiai – dar didesnio pavojaus zona.
Šiaulių geležinkelio stotyje – daug grėsmių. Anksčiau minėtoje vietoje stovėjo ženklas dėl garsinio signalo.
Išvydę šį ženklą mes turėdavome įjungti kauklį. Bet kauklio keliamas triukšmas piktino miestiečius ir šis ženklas buvo nuimtas“, – teisme sakė didelę mašinisto darbo praktiką turinti A.Juška.
Nukentėjusysis turėjo ausinukus
Mašinistui pasirodė keista, kaip pėsčiasis nepastebėjo jo šilumvežio šviesų ir neišgirdo garso, kurį skleidžia ne tik šilumvežis, bet ir per geležinkelio iešmus riedantis sąstatas.
Apžiūrėjęs nukentėjusįjį mašinistas sakė pamatęs ausinukus.
„Tikriausiai jis klausėsi muzikos. Priešingu atveju jis tikrai būtų girdėjęs atvažiuojančio traukinio keliamą garsą“, – teisme sakė A.Juška.
Teisme paklaustas, kodėl per ikiteisminį tyrimą iš pradžių sakė pėsčiąjį pastebėjęs prieš kelis šimtus metrų, o vėliau tvirtino, kas pėsčiasis išniro prieš pat traukinį, mašinistas atsakė, kad pirminius parodymus davė ištiktas streso, o vėlesnius – jau susipažinęs su filmuota medžiaga.
„Vienaip atrodo, kai į situaciją žvelgi iš mašinisto kabinos ir kitaip – kai matai šią situaciją užfiksavusių vaizdo kamerų įrašus“, – sakė kaltinamuoju tapęs mašinistas.
Mėgo klausytis muzikos
Teisme liudijusi O.Čėsnienė sakė telefonu su sūnumi kalbėjusi apie vidurdienį.
„Sūnus ruošėsi į darbą ir prašė pažiūrėti, kada Panevėžio teatre vaidina jo draugas. Tai buvo paskutinis mano pokalbis su sūnumi. Apie nelaimę anksti ryte pranešė pas mus į namus atvykę policijos pareigūnai.
Šarūnas svečiuodamasis pas mus dažnai klausydavosi muzikos per ausinukus, o kaip buvo ten, aš negaliu žinoti“, – teisme sakė O.Čėsnienė.
Po sūnaus žūties pašlijo sveikata
J.Čėsnas teisme sakė, kad dažnai į namus sugrįždavęs sūnus buvo pagrindinis jų ramstis – padėdavo ūkio darbuose.
Vyras sakė, kad po sūnaus žūties labai pablogėjo sveikata – pastoviai tenka gerti raminamuosius vaistus.
Kitas teismo posėdis, per kurį bus apklausti specialistai bei liudytojai, Šiaulių apylinkės teisme įvyks birželio 17 dieną.
