Vadinamąją garliavinių bylą sudarė 46 tomai, o vienuolika teisiamųjų buvo pateikta įvairių kaltinimų puokštė – nuo šmeižto, mirusiojo atminimo išniekinimo iki neteisėto informacijos apie asmenį rinkimo, trukdymo pareigūnams.
Dėl teisiamųjų ligų, kitų trukdžių strigusią bylą pavyko išnagrinėti tik dabar. Tarp teisiamųjų nebuvo N.Venckienės – jos byla išskirta į atskirą.
Nuosprendžio išklausyti atvyko tik keli iš vienuolikos teisiamųjų.
Bausmės vykdymą atidėjo
Teisėjas Raimundas Jurgaitis nė vienam nuteistajam neskyrė įkalinimo bausmės, o kai kuriuos išvis išteisino, nes nepakako arba nebuvo jų kaltės įrodymų.
Nusikalstamą grupę subūrusiai ir jai vadovavusiai kirpėjai Audronei Skučienei už šmeižtą, neteisėtą informacijos apie asmenį rinkimą, piktnaudžiavimą organizuotoje grupėje paskirta 2 metų ir 6 mėnesių bausmė, bet jos vykdymas atidėtas 2 metams.
Į JAV pabėgusios N.Venckienės giminaitė įpareigota be leidimo nekeisti gyvenamosios vietos, per metus sumokėti 565 eurus į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Teismas buvo gailestingas
Seimo nario padėjėja dirbusi Raminta Baltuškienė pripažinta kalta dėl piktnaudžiavimo ir trukdymo valstybės pareigūno veiklai organizuotoje grupėje.
77 metų kaunietei skirtas 1 metų laisvės apribojimas.
41 metų Gediminas Aidukas ir 31 metų Darius Kaminickas pripažinti kaltais dėl neteisėto informacijos apie asmenį rinkimo organizuotoje grupėje.
Abiem skirtos baudos po 3012 eurų, jas nuteistieji turės sumokėti per metus.
Už tą patį nusikaltimą nuteisti 58 metų Gintaras Banaitis ir 53 metų Violeta Banaitienė turės sumokėti atitinkamai 3766 eurų ir 3389 eurų baudas.
Neteisėtai informaciją apie asmenį organizuotoje grupėje rinkęs ir antstolei grasinęs 45 metų Andrejus Lobovas nuteistas 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme.
Teismas jį išteisino dėl neteisėto informacijos apie asmenį panaudojimo ir viešo raginimo pažeisti Lietuvos suverenitetą.
Trys buvo išteisinti
52 metų Renaldas Ščiglinskas privalės sumokėti 3766 eurų baudą. Tokios nuobaudos vyriškis sulaukė už organizuotoje grupėje rinktą informaciją apie privatų asmenį ir jos panaudojimą.
Tiesa, jam buvo panaikinti kaltinimai dėl viešo raginimo pažeisti Lietuvos suverenitetą, nes šio nusikaltimo nepadarė.
34 metų Tatjana Borovec, 58 metų Rimantas Rinkevičius ir 40 metų Vitalijus Keršis irgi buvo kaltinami organizuotojo grupėje rinkę informaciją apie privatų asmenį.
Teismas pripažino, kad teisiamieji tokios veikos nepadarė.
Su kauke teismo salėje sėdėjęs V.Keršis pripažintas kaltu dėl mirusiojo atminimo paniekinimo, bet už tai jis liko nenubaustas, nes sukako senatis.
Eiliniai gaudavo nurodymus
Per ikiteisminį tyrimą išsiaiškinta, kad aukščiausią postą gaujoje užėmė N.Venckienė, o jos dešinioji ranka buvo teta A.Skučienė. Pastaroji atliko tarpininko vaidmenį – perduodavo nurodymus gaujos nariams, ką jie privalo sekti ir apie ką rinkti informaciją.
Nusikalstamos gaujos nariai buvo aprūpinti visa būtina įranga – turėjo vaizdo kamerą, kaukes. Be to, jie gaudavo smulkią instrukciją, kaip veikti ir rinkti informaciją.
Garliavinių akiratyje buvo atsidūrę N.Venckienės nemalonę dėl nepalankių sprendimų užsitraukę teisėjai ar D.Kedžio šeimos narių persekiotą Laimutę Stankūnienę ir Andrių Ūsą gynę advokatai.
Tarp sekamųjų buvo atsidūrę Lietuvos aukščiausiojo teismo teisėjas Armanas Abramavičius, advokatai Loreta Kraujutienė ir Gintaras Černiauskas, antstolė Sonata Vaicekauskienė, Milinių šeimos nariai.
Teks praverti piniginę
Šioje byloje nukentėjusiaisiais pripažinta 10 asmenų. Dalis jų pareiškė ieškinius dėl patirtos neturtinės žalos.
Aštuonių nukentėjusiųjų ieškiniai buvo patenkinti: Laimutei Stankūnaitei ir Marijai Milinienei priteista po 2000, Guodai Sakalinskaitei-Ūsienei ir Gintarui Černiauskui – po 1500, Nojui Miliniui, Simonai Milinytei ir Sonatai Vaicekauskienei – po 2500, o Deimantei Stankūnaitei – 3000 eurų.
Dalį ieškinių privalės atlyginti organizuotos grupės vadeiva A.Skučienė, dalį ji privalės atlyginti solidariai su buvusiais parankiniais. Tai priklauso nuo kiekvieno nuteistojo atlikto vaidmens.
Prabilo apie tyrėjų baimę
„To ir reikėjo tikėtis“, – išgirdusi, kokias bausmes Šiaulių apygardos teismas skyrė A.Skučienei ir jos gaujos nariai, vakar atsiduso kaunietė M.Milinienė.
Ji, jos vyras, buvęs N.Venckienės viršininkas Kauno apygardos teisme Albertas Milinis ir jų du vaikai šioje byloje buvo pripažinti nukentėjusiais ir teisiamiesiems buvo pateikę 50 tūkstančių eurų civilinį ieškinį, tačiau jis tenkintas tik iš dalies.
A.Skučienė turės M.Milinienei sumokėti 2000 eurų, o jos vaikams – 5000 eurų.
„Juokinga suma ir bausmės.
Mes kentėjome ne vienus metus, per šiuos įvykius susirgo vaikai, susirgau aš, tačiau teismas nusprendė, kad mūsų kančios vertos tik tiek.
Aš suprantu teisėjus – jie bijo, kaip bijojo ir bylas, susijusias su Garliavos įvykiais, tyrę prokurorai.
Vienas jų man yra aiškiai pasakęs, kad versijos, jog mano sūnaus Vaido nužudymas buvo užsakytas Garliavoje, netirs, nes visi, kurie prisiliečia prie garliavinių bylų, nukenčia“, – vakar „Lietuvos rytui“ kalbėjo nužudyto Vaido Milinio motina.
Nuosprendis nuvylė
Nuosprendis nustebino ir Stasį Stankūną, kurio duktė L.Stankūnaitė ir anūkė šioje byloje buvo pripažintos nukentėjusiomis ir kurių patirtas nuoskaudas teismas įvertino 5000 eurų, nors L.Stankūnaitė iš ją šmeižusios ir persekiojusios gaujos narių prašė priteisti beveik 580 tūkstančių eurų.
„Gerai, kad pripažino kaltais, bet argi čia bausmės? Skirtos piniginės baudos, bet ir jos bus mokamos ne nukentėjusiems, o valstybei, todėl man kyla klausimas, kas šioje istorijoje nukentėjo – valstybė ar vis dėlto žmonės“, – stebėjosi S.Stankūnas.
Neketino prisiimti kaltės
Ikiteisminis tyrimas dėl Garliavoje veikusios nelegalių seklių gaujos buvo pradėtas 2011 metais, gavus M.Milinienės pareiškimą.
2010 metų gruodį sūnaus Vaido netekusi moteris norėjo išsiaiškinti, kas ir kodėl vaikiną po mirties bandė paversti mistiniu pedofilu Aidu, kurio esą ieškojo, tačiau taip ir nerado Drąsius Kedys.
Tada dar niekas nemanė, kad, atrodytų, paprastas tyrimas bus atliekamas ne vienus metus, o jo metu paaiškės, kad Garliavoje veikė organizuota nusikalstama grupuotė, kuriai vadovavo pati N.Venckienė ir jos teta A.Skučienė.
Pirmasis apie gaujos veiklą prabilo metus prie Venckų ir Kedžių namų gyvenęs V.Keršis.
Iškviestas į apklausą pasiaiškinti dėl viename portale išspausdinto savo rašinio, kuriame jis teigė, kad Lietuvoje egzistuoja pedofilų klanas, įvardijo tariamai jam priklausančių asmenų pavardes,
V.Keršis net neketino prisiimti svetimos kaltės ir tyrėjams išklojo, kas nuo 2010 metų gegužės metus vyko Klonio gatvėje Garliavoje.
Išsaugojo vieną raštelį
V.Keršis papasakojo, kad prie Venckų ir Kedžių namų susirinkusiems N.Venckienė ir jos teta liepdavo domėtis joms neįtikusių asmenų gyvenimu ir juos sekti.
Nelegaliems sekliams buvo duotos kaukės, vaizdo kamera. Ataskaitą apie nuveiktus darbus jie turėdavo pateikti A.Skučienei, o ji viską perduodavo N.Venckienei.
Tyrėjams V.Keršis pateikė ir vieną A.Skučienės rašytą raštelį, kuriame buvo surašytos pavardės tų asmenų, kurių gyvenimu reikia pasidomėti.
Prie pavardžių, sugrupuotų į kategorijas, nurodyti jų gyvenamųjų vietų adresai ir tai, kas juos tariamai sieja.
Pasak V.Keršio, tokių raštelių iš Garliavos kirpėjos jis buvo gavęs ir daugiau, tačiau visus išmetė, išsaugojo tik šį vienintelį, kurį A.Skučienei rašant diktavo pati N.Venckienė.
Kaltę vertė šalininkams
Po šio V.Keršio liudijimo tyrėjai nusprendė apklausti ir abi moteris, tačiau tiek A.Skučienė, tiek N.Venckienė savo kaltę neigė.
Liudyti iškviesta N.Venckienė tikino, jog į gatvėje gyvenančių žmonių reikalus iš viso nesikišdavo ir su jais nebendraudavo, o A.Skučienė dėl raštelio atsiradimo pateikė net kelias versijas – iš pradžių neigė tai rašiusi, o vėliau teisinosi, kad esą V.Keršis ją įviliojo į gudriai suregztas pinkles – paprašė jos surašyti pavardes, nes esą pats troško veiklos, bet bijojo, kad visų pavardžių neprisimins.
„Tai jos mus ragino imtis veiklos. A.Skučienė ne kartą atėjusi į gatvę sakė: ko čia sėdite, geriau eikite, sekite“, – nepasidavė V.Keršis, kurio žodžius vėliau patvirtino ir kiti Venckų patvoryje buvę žmonės.
Sekė net per laidotuves
Liudytojų teigimu, N.Venckienės ir jos giminaičių nurodymus kai kurie Garliavos aktyvistai vykdė itin stropiai – vieni persekiojo tuometinę L.Stankūnaitės advokatę Loretą Kraujutaitienę ir jos vaikus, kiti nuvažiavę stebėdavo, ką namuose veikia Ūsai, treti persekiojo Milinių šeimą.
Žmonės buvo stebimi tiek prie namų, tiek prie savo darboviečių. Persekiojimas nenutrūko net Andriui Ūsui mirus. Tuo metu, kai šeima atsisveikino su velioniu, už gedulo namų durų su telefonais ir fotoaparatais rankose staipėsi A.Skučienės atsiųsti „violetiniai“ sekliai.
Vėliau į persekiojamų žmonių sąrašą buvo įtraukti advokatas G.Černiauskas ir antstolė S.Vaicekauskienė, kuri padėjo išvaduoti L.Stankūnaitės dukrą iš N.Venckienės namų ir už tai iš A.Lobovo sulaukė grasinimų nužudyti.
