„Tik pyktis ir kerštas. Per pusantrų metų nė viename teismo posėdyje mudviejų sūnaus tėvo akyse nepamačiau gailesčio“, – vakar Vilniaus apygardos teisme kalbėjo Lietuvos ir Europos kūno rengybos čempionė 40-metė Ilona Kokoš.
Su ją padegti bandžiusiu buvusiu sugyventiniu, tituluotu kultūristu J.Solionovu teisme ji susitiko po septynių mėnesių pertraukos.
Tiek laiko psichiatrijos ekspertai sprendė, ar darydamas nusikaltimą 54 metų J.Solionovas suvokė savo veiksmus ir ar gali būti teisiamas.
Psichika kėlė abejonių
Abejonių teisėjų kolegijai sukėlė buvusio sportininko elgesys teisme – jis nepaisydavo teisėjų įspėjimų, o kartą buvo net pašalintas iš posėdžių salės.
Teismo medicinos ekspertai nustatė, kad tiek teisme, tiek nusikaltimo metu J.Solionovas viską suvokė, todėl privalo atsakyti už savo veiksmus.
Tokią išvadą gavusiai teisėjų kolegijai vakar vėl sunkiai sekėsi susikalbėti su įsiaudrinusiu kultūristu. Jis ne kartą pertraukė teisėjus ir prokurorą, o į valstybės paskirtą advokatą visai nekreipė dėmesio.
„Aš neturiu advokato ir iki šiol neturėjau, o šio žmogaus nepažįstu“, – pareiškė mažiausiai tris advokatus per šį teismo procesą pakeitęs J.Solionovas.
Bandė gąsdinti prokurorą
Kaltinamasis atsinešė šūsnį dokumentų ir kelis ranka prirašytus sąsiuvinius – vienus norėjo įteikti teisėjams, o kitus skaityti pats, tačiau teismas pirmiausia suteikė žodį prokurorui.
„Kokios dar baigiamosios kalbos? Čepelioni, tu ilgai nedirbsi“, – prokurorui Tomui Čepelioniui pareiškė teisiamasis.
Visuotinai pavojingu būdu du žmones nužudyti pasikėsinusiam J.Solionovui prokuroras pasiūlė skirti dešimties metų laisvės atėmimo bausmę.
Pareigūnams atskleidė planus
Praėjusių metų sausio 13-osios vidurdienį Vilniuje, Žirmūnų rajone, po daugiabučio namo langais, J.Solionovas benzinu apipylė ir bandė padegti į taksi automobilį lipančią I.Kokoš.
Pagalbos ėmusią šauktis moterį išgelbėjo pavėžėjimo paslaugas teikiantis vairuotojas. Anksčiau boksu užsiiminėjęs vyras ištraukė J.Solionovą iš automobilio ir išmušė jam iš rankų žiebtuvėlį.
Užpuolikas leidosi bėgti ir išlaistė dalį pusės litro talpos kibirėlyje buvusio benzino. Šiais degalais jis apsilaistė ir pats, o atvykus policijos pareigūnams pabandė įžiebti antrą žiebtuvėlį.
„J.Solionovui buvo visiškai nesvarbu, kokių pasekmių kils uždegus žiebtuvėlį. Jis nekreipė dėmesio ir į tai, kad moteris sėdo į svetimam žmogui priklausantį automobilį“, – kalbėjo prokuroras.
Jo teigimu, jei J.Solionovui būtų pavykę uždegti žiebtuvėlį, būtų žuvusi ne tik I.Kokoš, bet ir taksi vairuotojas, būtų supleškėjęs benzino prilaistytas jo automobilis.
J.Solionovas teisme neigė bandęs nužudyti buvusią sugyventinę, bet apie tai jis prasitarė į įvykio vietą atvykusiems policininkams: „Norėjau padegti moterį, nes ji man sugadino visą gyvenimą.“
Tą patį jis nurodė ir pareiškime prokuratūrai, kuriuo skundė tyrimą atlikusio prokuroro veiksmus.
Užaugino keturis vaikus
Kaukėtų pareigūnų iki šiol į teismą lydima I.Kokoš vakar teismo prašė buvusiam jos gyvenimo draugui skirti kuo griežtesnę bausmę: „Jei jis būtų padaręs tai, ką planavo, mano vaikai augtų be manęs. Kas jis toks, kad galėtų atimti kito žmogaus gyvybę?“
Klausydamasi tokių motinos žodžių ašaras braukė I.Kokoš duktė. 15 metų kartų gyvenę J.Solionovas ir I.Kokoš augino keturis vaikus – bendrą sūnų, jos dukterį bei du jo vaikus iš ankstesnės santuokos.
Sportininkai susipažino Ispanijoje vykusiose varžybose. Tąkart iškovoję aukščiausius titulus namo jie grįžo kaip pora.
Tada I.Kokoš sporte žengė tik pirmuosius žingsnius, o J.Solionovas jau buvo patyręs atletas.
Vartojo dopingą ir alkoholį
Teisme J.Solionovas atskleidė buvęs ne tik vienas geriausių savo srities sportininkų, bet ir vienas įtakingiausių anabolinių steroidų pardavėjų: „Tokie kaip aš Vilniuje buvome tik trys, todėl turėdavau klientų įvairiose šalyse.
Mūsų šeima gyveno iš dopingo, mums nereikėjo eiti į darbą. Dopingas buvo mano profesija.“
I.Kokoš teisme yra pasakojusi apie kitą vyro priklausomybę. Net tuomet, kai scenoje demonstravo tobulą kūną, J.Solionovas piktnaudžiavo alkoholiu. Nuo šios priklausomybės jis ne kartą gydėsi ligoninėje. Iš ligoninės vyras išėjo ir nusikaltimo išvakarėse.
„Išėjęs aš neturėjau nei pinigų, nei kur gyventi. Man buvo išrašyta vaistų, dar prastai jaučiausi, bet turėjau nakvoti gatvėje“, – teisėjus bandė sugraudinti ilgiau nei metus už grotų leidžiantis sportininkas.
Pagalbos ieškojo Rusijoje
J.Solionovas paskambino savo vyriausiam sūnui, kuris gyveno su I.Kokoš.
Vaikinas su tėvu pasikalbėjo, pasivažinėjo troleibusu, o temstant jie išsiskyrė. Ikiteisminio tyrimo metu jis pasakojo, jog laiptinėje nakvoti žadėjusiam tėvui nupirko batono.
Atsisveikinęs su sūnumi J.Solionovas iš karto nėjo ieškoti nakvynės.
„Vaikščiojau po Žirmūnus, kur gyvenau 40 metų. Pažįstu daug žmonių, žinojau, kas kur leidžia laiką, kelis kartus užėjau į parduotuvę pasišildyti“, – pasakojo J.Solionovas.
Jis teigė sporto aikštelėje pastebėjęs laužą užsikūrusius, dešreles kepančius ir alų geriančius vyrus ir pasiprašęs į jų draugiją. Vyrai neprieštaravo, tačiau alumi nevaišino.
Jiems patraukus namo J.Solionovas liko šildytis prie laužo.
„Naktį pradėjau galvoti, kur prašytis pagalbos, bet visų mano pažįstamų kontaktai buvo likę pas Iloną“, – pasakojo buvęs sportininkas. Jis vėl paskambino sūnui ir paprašė per socialinius tinklus surasti Rusijoje gyvenančių jo pažįstamų kontaktus.
„Lietuvoje nėra nei įstatymų, nei žmogaus teisių, todėl iš draugų Rusijoje tikėjausi ir teisinės, ir finansinės pagalbos“, – aiškino rusų kalba su teisėjais bendraujantis J.Solionovas
Benzino rado prie laužo?
Sulaukęs ryto J.Solionovas teigė netoli laužavietės radęs majonezo kibirėlį, kuris buvo beveik pilnas benzino.
„Tądien spaudė 13 laipsnių šaltis, todėl benziną pasiėmiau, kad bet kada galėčiau pasišildyti. Aš juk galėjau mirtinai sušalti“, – pasakojo J.Solionovas.
Rytą jis vėl kelis kartus šildėsi parduotuvėje, jos spintelėje užrakino ir savo asmeninius daiktus.
Netrukus jo skambutis vėl pažadino sūnų. Tyrimo metu apklaustas jaunuolis prisiminė, kad tėvas klausęs, kada ir kur ruošiasi eiti I.Kokoš.
„Aš atsakiau, kad dar miegu ir man tai nusibodo“, – yra pasakojęs Nikita Solionovas.
Apie 13 valandą jį pažadino senelė ir liepė bėgti į lauką, nes tėvas kažko pridirbo.
Išbėgęs į kiemą jaunuolis pamatė medikus, policininkus ir ant žemės paguldytą tėvą. Kaip tėvas benzinu apipylė motiną, matė ir tuo metu pro langą žiūrėjęs mažametis I.Kokoš ir J.Solionovo sūnus.
Norėjo atgauti telefoną?
Jau kelias šio įvykio versijas pateikęs J.Solionovas vakar teisme papasakojo dar vieną.
Jis teigė nežinojęs, kad I.Kokoš planuoja kažkur eiti, ir neturėjęs jokių planų ją nužudyti, tačiau laiptinės duris netikėtai pravėrusi moteris rankoje laikė telefoną.
Dėl esą pasisavinto telefono buvęs sportininkas I.Kokoš pretenzijas reiškė jau ne kartą.
„Ji rankose laikė iš manęs pasisavintą telefoną, dengėsi veidą ir dar sėdo į svetimą automobilį. Ką aš turėjau daryti?“ – pats savęs klausė J.Solionovas.
Pats ir atsakė: „Jėga jos sulaikyti negalėjau, nes to neleidžia įstatymai. Tad pripyliau jai į batus benzino. Negražiai išėjo, bet kitos išeities nebuvo.“
