„Liepė sumokėti kyšį, o kai atsisakiau – sumušė“, – taip trumpai savo kelionę į kaimyninę šalį apibūdino 26 metų vilnietis J.Černiauskas.
Į Varšuvą su drauge savo automobiliu programuotojas išvyko balandžio 5-osios rytą. Kirtusi sieną pora Augustavo kavinėje sustojo pavalgyti.
„Buvome linksmi, fotografavomės“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo J.Černiauskas.
Tuo metu jis net negalėjo įtarti, kad po pusantros valandos Lomžoje įvyksiantis susitikimas su policijos pareigūnais ilgam sugadins nuotaiką.
– Kodėl Lomžos pareigūnai sustabdė jūsų automobilį? – „Lietuvos rytas“ paklausė J.Černiausko.
– Važiuodamas Legionų alėja aplenkiau policijos automobilį.
Pareigūnai iš karto įsijungė sireną ir pradėjo mus vytis.
Sustojau, išlipau iš savo automobilio ir angliškai paklausiau, ką padariau ne taip.
Vienas pareigūnų, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo Woitechas Makulskis, pasakė, kad lenkiau neleistinoje vietoje, todėl man bus skirta bauda.
Nesipriešinau, padaryto pažeidimo neneigiau, nes po to pats įsitikinau, kad toje vietoje tikrai stovi ženklas „Lenkti draudžiama“.
Mane nustebino tik tai, kad pareigūnas pasakė, jog 500 zlotų (apie 170 eurų) baudą turiu sumokėti čia pat, jiems į rankas.
– Jūs atsisakėte tai daryti?
– Neatsisakiau, tik paaiškinau, kad pirmiausia turi būti surašytas protokolas, nes, jei mes Lietuvoje pareigūnams duotume pinigus, būtume iš karto sulaikyti dėl kyšio davimo.
Jie protokolo rašyti nenorėjo, tačiau paėmė mano dokumentus ir pasakė, kad turėsiu vykti su jais į policijos nuovadą.
Neprieštaravau, tačiau man vis labiau kilo įtarimas, jog jie nori pasinaudoti tuo, kad esu užsienietis, ir pinigus pasiimti sau.
Todėl paskambinau pagalbos telefonu 112, kad paklausčiau, kaip man elgtis. Buvau sujungtas su angliškai kalbančia operatore. Jai papasakojau tą patį – kad buvau sustabdytas, kad pareigūnai reikalauja pinigų, bet nenori rašyti pažeidimo protokolo.
Operatorė paprašė perduoti telefoną vienam mane sustabdžiusių pareigūnų, bet jis atsisakė kalbėtis.
Po to operatorė pradėjo manęs klausinėti, kas aš toks, iš kur, kurioje vietoje dabar esu.
Kol atsakinėjau į šiuos klausimus, pareigūnai sėdo į savo automobilį ir pradėjo važiuoti. Kadangi visi mano dokumentai liko pas juos, supanikavau, atsistojau prieš jų automobilį ir atrėmęs koją į jį bandžiau sustabdyti.
Tada viskas ir prasidėjo: jie kažką lenkiškai ir angliškai šaukdami iššoko iš mašinos, parvertė mane ant žemės, už nugaros užsegė antrankius ir įgrūdo į savo automobilį.
– Mušti pradėjo automobilyje ar nuvežę į nuovadą?
– Automobilyje. Aš sėdėjau gale, keleivio pusėje.
Tas angliškai kalbantis pareigūnas, kuris ir vairavo automobilį, pakeliui į nuovadą vis atsisukdavo ir trenkdavo man ranka ir grasino, kad dabar mane uždarys.
– Ką darė jo porininkas?
– Nieko. Jis nekalbėjo angliškai, išvis neprisimenu, kad būtų ką nors pasakęs.
O tas kitas daužė mane iki pat policijos nuovados ir jos viduje.
Tai matė ir kiti pareigūnai, bet nė vienas nieko nedarė, tik stovėjo ir žiūrėjo.
Vėliau atėjo dar kažkoks pareigūnas, kiek aš supratau, viršesnis, ir pradėjo aiškinti, kad jo kolegos viską darė teisingai, kad turiu duoti pinigus prieš surašant protokolą, kad turėjau klausyti policininkų, o ne 112 operatorės.
Supratęs, jog teisybės nerasiu, pasakiau, kad sutinku sumokėti baudą, tuo labiau kad jie man grasino, jog laikys uždarę iki pirmadienio ir turėsiu sumokėti jau ne 500, o 5000 zlotų (apie 1700 eurų).
Po šių žodžių man nuėmė antrankius ir savo automobiliu nuvežė iki tos vietos, kur buvo palikta mano mašina.
Vietoje pinigų jiems sumokėti negalėjau, nes ir piniginė, ir mano mobilusis telefonas buvo likę mano automobilyje.
Po to pareigūnai mane palydėjo iki artimiausios „Biedronka“ parduotuvės – čia aš visas kruvinas nuėjau iki bankomato ir, paėmęs pinigų, atidaviau jiems.
Pamačiusi, kaip atrodau, mano draugė policininkų paklausė, kas man atsitiko.
Jie atsakė, kad nieko tokio, paprasčiausiai pargriuvau.
– Kreipėtės ir į Lenkijos policiją, ir į Lietuvos ambasadą.
Kokios pagalbos sulaukėte, gal jau turite žinių, ar dėl pareigūnų smurto bus pradėtas tyrimas?
– Nuvažiavęs šiek tiek už Lomžos paskambinau į Lietuvos ambasadą, bet niekas neatsiliepė, nes buvo penktadienio vakaras.
O skambinti tuo metu į policiją nenorėjau, nes bijojau, kad atvyks tie patys pareigūnai, todėl nusprendėme važiuoti iki Varšuvos.
Ten kartu su buto, kurį nuomojomės, šeimininkais nuvykome į policiją, tačiau neradome pareigūno, kuris kalbėtų angliškai, todėl mums buvo pasiūlyta ateiti kitą dieną, kai bus vertėjas.
Taip ir padarėme. Parašiau pareiškimą, daviau parodymus, kaip liudytoja buvo apklausta mano draugė.
Po to nuvykau į gydymo įstaigą, kur gavau pažymą dėl man padarytų sužalojimų.
Medikai patvirtino, kad sužalojimų pobūdis atitinka mano pasakojimą.
Taip pat susisiekiau ir su ambasada. Jos atstovai kreipėsi į Lomžos policiją, o prieš porą dienų ambasada man persiuntė atsakymą iš Balstogės vaivadijos policijos komisariato Kontrolės skyriaus, kad byla dėl galimai neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų perduota tirti Balstogės prokuratūrai.
– Esate pasiryžęs su jus sumušusiu pareigūnu susitikti teisme?
– Man buvo suduota apie 40 smūgių, nors vienintelis mano pažeidimas yra tas, kad aš koja atsirėmiau į jų automobilį.
Ieškosiu advokato Lenkijoje ir kovosiu.
Net medikai, kurie mane apžiūrėjo, sakė, kad tam pareigūnui gali grėsti laisvės atėmimas iki dvejų metų.
– Kaip jaučiatės dabar, po įvykio praėjus beveik dviem savaitėms?
– Grįžęs į Vilnių iš karto nuvažiavau į Lazdynų ligoninę. Padarė testus, kompiuterinę tomografiją – smegenys lyg ir nepažeistos, tačiau testai parodė, kad buvo sutrikusi koordinacija.
Dabar viskas tarsi ir gerai, tik smakras dar ne visai sugijo.
