Lietuvoje, Latvijoje ir Rusijoje verslą plėtoję 55 metų A.Tebelškis ir jo pagalbininkas 41 metų M.Laurinaitis buvo kaltinami sukčiavimu, apgaulinga buhalterine apskaita, suklastotų dokumentų naudojimu, valstybės lėšų grobstymu bendrininkų grupėje.
Imituodami fiktyvius prekybos sandorius verslininkai nuo Mokesčių inspekcijos nuslėpė daugiau kaip 138 tūkst. eurų, į aferas įpainiojo nemažai žmonių.
A.Tebelškį ir M.Laurinaitį kaltinimai prislėgė dar prieš 9 metus, bet tik pernai jie stojo prieš teismą.
Iki tol procesą sustabdė į užsienį pasprukęs M.Laurinaitis – jo ieškota 7 metus. Pernai įtariamasis buvo sulaikytas Prancūzijoje ir perduotas Lietuvai.
Nustebino advokatas
Šiaulių tardymo izoliatoriuje metus kalintam M.Laurinaičiui po nuosprendžio buvo nusegti antrankiai.
Jam paskirta lygtinė trečdaliu sumažinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė atidėta dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams. Teismo salėje išlaisvintas M.Laurinaitis padėkojo savo advokatui klaipėdiečiui Henrikui Mackevičiui. Jis pribloškė teismą pareiškęs, kad jo ir kliento nuomonės dėl kaltės pripažinimo visiškai nesutampa, – M.Laurinaitis esą nieko bloga nepadarė.
„Jis pripažino kaltę tik todėl, jog baiminosi, kad bus uždarytas į kalėjimą. Sieksiu, kad M.Laurinaitis būtų išteisintas“, – kalbėjo H.Mackevičius.
Klaipėdos apskrityje veikusių įmonių „Transmora“ ir „Saurūnas“ direktorius A.Tebelškis ikiteisminio tyrimo metu tylėjo, bet stojęs prie teismą iškart pripažino pareikštus kaltinimus.
Anksčiau du nuosprendžius išklausiusiam A.Tebelškiui atseikėta trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė atidėta trejiems metams.
Sumanė klastoti sąskaitas
M.Laurinaitis ir A.Tebelškis buvo apkaltinti bendrininkavimu grobstant didelės vertės svetimą turtą – pridėtinės vertės ir pelno mokesčius, socialines įmokas. Iš anksto susitarę sukčiauti vyrai trejus metus įžūliai tuštino valstybės kišenę.
Klastojant prekių PVM sąskaitas faktūras buvo imituojami apgaulingi sandoriai – turtinių prievolių išvengta dokumentuose nurodant, kad Latvijoje ir Kaliningrado srityje įgyti žuvų konservai, paukštiena, aliejus, kitokie maisto produktai buvo perkami Lietuvoje.
Kaltinamieji vedžiojo už nosies ir kitas komercines įmones – nesuvokdamos jų nusikalstamų kėslų ir veiklos pobūdžio jos pasirašinėjo fiktyvius prekių pirkimo ir pardavimo dokumentus.
Aferistai pusvelčiui pirkdavo žlungančias įmones, susirasdavo benamių, asocialių asmenų, kurie už šimto eurų atlygį, o kartais net ir už maistą sutikdavo būti jų direktoriais, pasirašinėti klastotes.
Įmonėms vadovavo benamiai
Dažniausiai tokių įmonių vadovais tapdavo M.Laurinaičio surasti asocialūs asmenys, benamiai. Vyras juos vedžiodavo po įstaigas, liepdavo klastoti prekių pirkimo ir pardavimo dokumentus.
Pasklidus kalboms, jog M.Laurinaitis ieško žmonių, kurie už atlygį pasirašinėja kažkokius dokumentus, „direktorių“ ieškoti su žiburiu nereikėjo – buvo užverbuota keliolika statytinių.
Kai aferistai pateko į tyrėjų akiratį, M.Laurinaitis popierinių, jokios veiklos nevykdančių įmonių vadovus mokė meluoti, išsisukinėti nuo kaltinimų, reikalavo neatskleisti jo tapatybės.
A.Tebelškis ne tiktai padėjo M.Laurinaičiui organizuoti fiktyvius sandorius, bet ir pats iš jų pelnėsi – prekėms įsigyti savo įmonės neva išleistus 224 tūkst. eurų pasisavino ir naudojo savo poreikiams.
Atlyginimai – vokeliuose
Klaipėdos turgavietėse paukštiena prekiavusios „Transmoros“ direktorius A.Tebelškis pagal patentą įdarbintoms pardavėjoms liepė užsiimti juodąja buhalterija – nefiksuoti visų sandorių, nepildyti prekių apskaitos dokumentų.
Per savaitgalį ir šventes pardavėjos sukaupdavo 800–1500 eurų oficialiai į apskaitą neįtrauktų grynųjų pinigų, juos atiduodavo A.Tebelškiui, jo žmonai Jolantai arba vaikams.
Iš jų verslininkai pardavėjoms mokėjo algas vokeliuose.
A.Tebelškis dievagojosi neįsidėjęs į kišenę nė cento: „Plikių gyvenvietėje stačiau europinį cechą, bet pritrūko pinigų. Kasos pinigų nepasisavinau, naudojau juos įmonės reikmėms – neoficialiai atsiskaitydavau su darbuotojais ir statybininkais už vaikų darželio pastato remontą.“
Tarnyba svetimšalių legione neišgelbėjo
M.Laurinaičio pėdsakai prieš dvejus metus aptikti Italijoje – ten jis pateko į karabinierių akiratį ir buvo sulaikytas. Tačiau Venecijos teismas jo Lietuvai neperdavė – įtariamasis buvo paleistas.
Žinodamas apie kaltinimus, išduotą Europos arešto orderį dėl sulaikymo M.Laurinaitis iš Italijos nusibeldė į Prancūziją ir toliau slapstėsi. Pernai gegužę vyras buvo sulaikytas Marselyje.
Prancūzijos teisėsauga Interpolo ieškomą M.Laurinaitį perdavė Lietuvai.
M.Laurinaitis pasakojo Prancūzijoje įstojęs į svetimšalių legioną, kuriame gali tarnauti bet kas, nepriklausomai nuo tautybės, praeities nusižengimų. Tą patį jis pakartojo atskraidintas į Lietuvą.
Tyrėjai M.Laurinaičio kalbas apie svetimšalių legioną įvertino kaip versiją, kurią sunku patvirtinti arba paneigti.
Svetimšalių legione žmonės gali nuslėpti savo tapatybę ir net įgyti naują. Kariams ten neleidžiama palaikyti jokių ryšių su šalimis, iš kurių jie atvyko, bendrauti su artimaisiais. Prancūzijos armija draudžia viešinti legionierių pavardes.
