D. Gineikaitės girtumo aferos byla: keičiasi teisėjų sudėtis, mėginama pasėti abejones

2019 m. kovo 27 d. 13:15
Atnaujinta
Kauno apygardos teismas trečiadienį atvertė garsią buvusios Nacionalinės žemės tarnybos direktorės Daivos Gineikaitės girtumo slėpimo bylą, kuri nusitempė į duobę ir keturis šio miesto medikus. Visų penkių nuteistųjų skundų svarstymas kovo 5 dieną buvo atidėtas, o prieš savaitę pasikeitė kolegijos sudėtis.
Daugiau nuotraukų (5)
Skundo nagrinėjimą teko atidėti ir praėjusių metų lapkritį dėl dabar jau buvusio Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus Gedimino Abeciūno advokato Mindaugo Barkausko užimtumo.
Procesas sulėtėjo ir gruodį, kai kolegija patenkino advokatų prašymą ir nusprendė aiškintis, kokiu pagrindu kitame tyrime buvo pradėti operatyviniai veiksmai dėl D.Gineikaitės pokalbių pasiklausymo, įklampinusių ją ir girtumo slėpimo aferoje. Laukiant kol bus surinkti dokumentai, posėdis buvo atidėtas iki kovo 5 dienos.
Tačiau šis posėdis neįvyko dėl kolegijos pirmininko Gyčio Večersko ligos, kurį pastaruoju metu pakeitė Giedrius Endriukaitis.
Nuosprendis – istorinis
Kauno apylinkės teismas praėjusių metų liepą piktnaudžiavimo ir kurstymo piktnaudžiauti byloje kaltais pripažino visus skandalo dalyvius.
D.Gineikaitei skirta 20 713 eurų bauda, G.Abeciūnui – 13 tūkst. 181 euro bauda, jo pavaduotojui Kastyčiui Grigoniui -11 298 eurų bauda, gydytojui Artūrui Šulniui – 6402 eurų, slaugytojai Salomėjai Skersienei – 3766 eurų dydžio baudos.
Šiuo nuosprendžiu D.Gineikaitei uždrausta trejus metus eiti renkamas ir skiriamas pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose, G.Abeciūnas ir K.Grigonis negalės vadovauti gydymo įstaigoms atitinkama trejus ir dvejus metus.
Tai buvo istorinis verdiktas prieš pažinčių sistemą – pasak Generalinės prokuratūros prokuroro Dariaus Stankevičiaus, pasinaudojant ryšiais ir telefonine teise, buvo mėginama sutvarkyti neskaidrius reikalus.
Vertins STT atsakymą
Teisėjas G.Endriukaitis trečiadienį paskelbė, jog pasikeitus kolegijos sudėčiai, byla apeliacine tvarka nagrinėjama iš naujo.
Paskutinio posėdžio metu vėl nuskambėjo D.Gineikaitės advokato prašymas, kad teismas išreikalautų iš teisėsaugos kriminalinės žvalgybos tyrimo dokumentus. Šis tyrimas buvo pradėtas dar iki D.Gineikaitės sukeltos avarijos ir neturi nieko bendra su jos girtumo slėpimu.
D.Gineikaitės kraujo mėginių aferos byla „gimė“ pagal sankcionuotas teismo nutartis pasiklausant jos pokalbių telefonu, kai dar iki avarijos buvo tiriamos galimos aferos Nacionalinėje žemės tarnyboje.
Gynyba suabejojo, ar pagal šias nutartis buvo teisėtai atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai – kitaip sakant, ar teisėtai buvo klausomasi D.Gineikaitės telefoninių pokalbių.
Prokuroras D.Stankevičius trečiadienį pateikė iš STT gautą atsakymą, jog išslaptinti daugiau dokumentų negalima, nes priešingu atveju būtų atskleisti kriminalinės žvalgybos metodai. Buvo pateikta tai, kad jau yra išslaptinta.
Pasak prokuroro, kriminalinė žvalgyba veikė teisėtai, įrodymai surinkti legaliai.
„Yra visi dokumentai, kuriuos galima patikrinti. Akivaizdu, kad byla dėl girtumo slėpimo „gimė“ iš ankstesnio tyrimo – duomenų yra pakankamai, kad juos būtų galima vertinti“, – D.Stankevičiaus nuomone, gynybos prašymai yra nepagrįsti.
Teismas iki kito posėdžio nuspręs, ar pakanka STT atsakymo. Jis įvyks gegužės 17 dieną.
Kauno apylinkės teismas daugiau nei prieš pusmetį D.Gineikaitės ir medikų argumentus atmetė, pripažinęs juos kaltais.
Posėdyje trečiadienį nedalyvavo Š.Šulnius ir S.Skersienė – teismas pažymėjo, jog į kitą posėdį jie turės atvykti.
Rado du mėginius
Dar 2015 metų gruodžio 19 dieną Kaune avariją sukėlusi ir į alkoholio matuoklį 1,66 promilės įpūtusi girta valdininkė mėgino užglaistyti skandalingą istoriją ir ieškodama pagalbos, karštligiškai skambino daugybei savo pažįstamų, įtakingiems veikėjams.
D.Gineikaitė paskambino ir tuomečiam Kauno klinikinės ligoninės vadovui G.Abeciūnui, su kuriuo pažįstama dar nuo tų laikų, kai Kauno savivaldybėje dirbo juriste.
G.Abeciūnas ne darbo dieną, šeštadienį, nedelsdamas susisiekė su savo pavaduotoju K.Grigoniu, o pastarasis paskambino ligoninės Priėmimo skyriuje budinčiam savo tiesioginiam pavaldiniui gydytojui A.Šulniui.
Nesutikdama su policijos alkoholio matuoklio parodymais D.Gineikaitė nuvyko į Kauno klinikinę ligoninę, ten davė kraujo du kartus – tą pačią dieną ir kitą rytą, jau išsiblaiviusi.
Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai aptiko du D.Gineikaitės kraujo mėginius: viename buvo alkoholio, o kitame – ne. Po to mėginiai greičiausiai būtų buvę sukeisti: paliktas švarus mėginys, o tas, kuriame yra promilių, sunaikintas. Išmetė į šiukšlių dėžę
Medikas pakeitė parodymus
Pareigūnų duomenimis, kraujo mėginių sukeitimo aferoje dalyvavo ir slaugytoja S.Skersienė, prie kurios namų Kauno rajone, šiukšliadėžėje, buvo aptiktas mėginys su promilėmis.
Praėjus dviem dienoms nuo avarijos A.Šulnius pareigūnams teigė, jog jam paskambinęs K.Grigonis leido suprasti patiriantis ligoninės direktoriaus G.Abeciūno spaudimą, nes reikia padaryti taip, kad D.Gineikaitės kraujyje nebūtų rasta alkoholio.
A.Šulnius iš pokalbio su K.Grigoniu suprato, kad jis D.Gineikaitei turės padėti. Atvykusi D.Gineikaitė pabrėžė A.Šulniui, kad viskas suderinta su Kauno klinikinės ligoninės vadovybe – direktoriumi G.Abeciūnu ir K.Grigoniu.
Tiesa, A.Šulnius po kurio laiko pakeitė parodymus vadovybės naudai, o patys ligoninės vadovai taip pat tikino, jog jis veikęs savarankiškai, esą jokių neteisėtų nurodymų jie nedavę. Savo kaltę neigė ir D.Gineikaitė.
Įklampino pokalbių įrašai
Prokuroro D.Stankevičiaus tvirtinimu, prieš kaltinamuosius yra surinki svarūs įrodymai: „Yra įrašyti pokalbiai telefonu, parodymai, kraujo mėginiai, filmuota medžiaga, kuomet D.Gineikaitė buvo atvykusi antrą kartą paimti kraujo, aplinkybės, kuriomis buvo imamas kraujas, ankstus rytas. Yra daug įrodymų, o pats nuosprendis sudaro virš 100 lapų“.
D.Gineikaitę įklampino jos telefoninių pokalbių įrašai – teisėsaugos pareigūnos pareigūnai jų legaliai klausėsi, įtariant aferas Nacionalinėje žemės tarnyboje.
Būtent dėl šių įrašų gynyba, regis, mėgina teisme pasėti abejones, prašoma išsiaškinti, kokiu pagrindu jie pateko į D.Gineikaitės bylą.
Prokuroras D.Stankevičius patikino, kad pagrindas buvo visiškai teisėtas, leidimą klausytis pokalbių davė teismas.
Avariją sukėlusi ir į matuoklį „solidų“ promilių skaičių įpūtusi Nacionalinės žemės tarnybos direktorė skambino ir tuomečiui savo patarėjui, buvusiam vidaus reikalų ministrui Gintarui Furmanavičiui, kurio pokalbių teisėsauga irgi legaliai klausėsi.
G.Furmanavičius paleido galingą savo pažinčių arsenalą, bet jo pastangos atsimušė į sieną.
Buvo skambinama daugeliui įtakingų veikėjų, aukštiems policijos pareigūnams, netgi tuomečiui susisiekimo viceministrui Saulius Girdauskui, „MG Baltic“ koncerno viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui, kuris šiuo metu yra teisiamas buvusio liberalų lyderio Eligijaus Masiulio korupcijos byloje.
D.Gineikaitė ypač bijojo, kad jos girtumo skandalas nepatektų į viešumą.
Prokuratūros duomenimis, „reikalai“ pajudėjo, jai surinkus G.Abeciūno telefono numerį.
Detalės – šokiruojančios
Teisme viešinant pokalbių detales, išaiškėjo, kaip D.Gineikaitė po avarijos bendravo su medikais, kitais savo pažįstamais
„Kaip čia dabar išsisukti, dabar jau vėlu“, – jaudinosi valdininkė, paskambinusi G.Abeciūnui. Ligoninės direktorius jai pareiškė: „Gali atvykti, tik kraują priduoti, blemba, reikia, kad būtų ta pati grupė“.
Buvo kalbama, kad kraujo turėtų duoti kitas žmogus. Į Kauno klinikinę ligoninę NŽT vadovė atvyko kartu su savo tėvu Vytautu Gineika.
D.Gineikaitė iš pradžių pasiūlė, kad kraują už ją duotų tėvas, o G.Abeciūnas tam pritarė. Tiesa, vėliau visgi jos vienos kraujas buvo paimtas du kartus.
Kalbėjo apie „telefoninę“ teisę
„Ši baudžiamoji byla – chrestomatinis pavyzdys, kaip pasinaudojant pažintimis, telefonine teise, tvarkomi reikalai ir reikaliukai. Lietuvoje – mažiausias pasitikėjimas valstybinėmis institucijomis iš visos Europos Sąjungos, tai akcentuoja ir Europos Komisija“, – teisme tvirtino D.Stankevičius.
Po girtumo slėpimo aferos D.Gineikaitė ir G.Abeciūnas neteko savo postų.
Tuo tarpu nuteistieji tikino, jog jie nekalti ir prašė išteisinimo.
Pavyzdžiui, A.Šulniaus ir S.Skersienės skunduose tvirtinama, kad jie negali būti antrą kartą teisiami esą tuo pačiu pagrindu, nes jiems jau buvo skirtos administracinės naudos.
Pasak advokato Aleksandro Jokūbausko, pirmos instancijos teismas juos nubaudė nepagrįstai.
Gynėjo tvirtinimu, apklausiant A.Šulnių ir S.Skersienę nebuvo tinkamai išaiškintos jų teisės. D.Gineikaitė pareiškė, jog nuosprendis jos netenkina, o paskirta bausmė neva neadekvati.
Pasak K.Grigonio, prieš jį nėra surinkta jokių įrodymų, o G.Abeciūnas aiškino, jog nėra niekuo nusikaltęs.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.