Daugiau nei milijoną eurų apgautiems gyventojams skolinga buvusi neegzistuojančio banko „Liberty Bank“ atstovė Irina Šaltis ašaras ėmė šluostytis vos pradėjusi savo kalbą Vilniaus miesto apylinkės teisme.
„Mūsų ašaros jau nudžiūvo“, – pamačiusi šį vaizdą sušnibždėjo viena apgautų pensininkių.
Dešimt nukentėjusiųjų atvyko į teismą prieštarauti, kad I.Šaltis būtų iškelta asmeninio bankroto byla.
Skolinga daugiau nei milijoną
„Mes nesutinkame, kad jai būtų paskelbtas bankrotas, tegul lieka skolininkė, kol mes numirsime“, – pareiškė viena nukentėjusiųjų Zofija K.
Į teismus dėl 2004–2006 metais įvykdytos aferos kaskart susirenka vis mažiau nukentėjusiųjų.
Nemažai jų jau mirė, kiti į teismą negali atvykti dėl garbaus amžiaus ir ligų.
Dar 2014 metais nuteista, tačiau laisvę išsaugojusi 58 metų I.Šaltis turi atlyginti žalą 176 apgautiems gyventojams.
Teismas buvo ją įpareigojęs nukentėjusiesiems sugrąžinti 1 mln. 129 tūkst. JAV dolerių ir 339 tūkst. eurų.
Per penkerius metus antstoliai iš I.Šaltis išieškojo ir nukentėjusiesiems išdalino 54,5 tūkst. eurų.
Buhaltere už 370 eurų per mėnesį dirbanti I.Šaltis jau antrą kartą teismo prašo leidimo bankrutuoti.
Uždirba tik makaronams
Moteris teigė, kad po 200 eurų iš jos atlyginimo kas mėnesį išskaičiuoja antstoliai, todėl jai tenka gyventi už 170 eurų.
Dar 185 eurus ji tvirtino uždirbanti jokios veiklos nevykdančioje įmonėje, kurios savininkai jos paprašė laikinai pabūti direktore. Dalis šios algos taip pat tenka antstoliams.
„Aš jau pamiršau, kaip atrodo normalios parduotuvės. Į prekybos centrus einu tik po 20 valandos, kai dalis produktų būna nukainota.
Valgau tiktai bulves ir makaronus, nors dabar galbūt jūs visi taip valgote“, – teisme graudinosi I.Šaltis.
Ji guodėsi iki šiol telefonu sulaukianti pašaipių ir grasinančių žinučių, nes telefono numerio nekeitė nuo 1997 metų.
Auklės niekam neprireikė
Teisėjas stebėjosi, kodėl aukštąjį išsilavinimą turinti moteris per penkerius metus nesusirado geriau apmokamo darbo. I.Šaltis teigė bandžiusi įsidarbinti ir vienoje įmonėje, ir restorane, bet jos nepriėmė.
„Kai pasisiūlau dirbti buhaltere ir pasakau, kad paskui mane vaikšto būrys antstolių, visi mano paslaugų atsisako.
Verslininkams kiekvieną mėnesį reikėtų informuoti antstolius, kad pervedė dalį mano atlyginimo. Kam jiems tokie rūpesčiai“, – svarstė I.Šaltis.
Praėjusiais metais Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ji išsiėmė ir individualios veiklos pažymėjimą, tačiau jokios veiklos taip ir nepradėjo.
Moteris teigė bandžiusi įsidarbinti vaikų aukle, o klientų ieškojusi per pažįstamus, netoli namų klijavusi skelbimus, bet jais taip pat niekas nesusidomėjo.
„Aš dirbu buhaltere, todėl aukle galiu būti tik po darbo ir poilsio dienomis, o žmonėms paprastai reikia, kad vaikus prižiūrėtų visą dieną“, – teisinosi I.Šaltis.
Prašė priimti į lovą
Moters teigimu, skoloms padengti neužtektų ir jos šiuo metu turimo turto, nors I.Šaltis su šeima gyvena Vilniaus senamiestyje esančiame bute, jai priklauso ir dalis tame pačiame name esančios palėpės.
Teisėjo klausimas, kodėl neparduoda buto, ją nustebino: „Kur tada gyvenčiau?“
Pusė I.Šaltis buto buvo parduota varžytynėse, bet ją nupirko sūnus.
Kita pusė buto priklauso I.Šaltis vyrui, kuris nuo praėjusių metų vasaros taip pat niekur nedirba.
I.Šaltis teigimu, sutuoktinis turi prižiūrėti 92 metų motiną, todėl tik laisvu laiku teikia pavėžėjimo paslaugas.
„O karališką lovą dar turite?“ – savo turtą išvardijusios I.Šaltis paklausė vienas nukentėjusiųjų Imantas R.
Pensininkas paaiškino kartą nuėjęs į masažo procedūrų pristatymą ir pamatęs, kad I.Šaltis perka itin brangią lovą.
I.Šaltis tikino tąkart lovos nepirkusi ir namie jos neturinti.
„O jei turėtumėte, mane priimtumėte?“ – bandė juokauti pensininkas.
Netrukus atsirado norinčiųjų apsigyventi ir jos palėpėje.
Atgautų tik po eurą?
Į teismą atvykę pensininkai skolų iš I.Šaltis nebandė atgauti per antstolius – į juos kreipėsi 60 nukentėjusiųjų.
Susirinkusiųjų žiniomis, dalis jų kas mėnesį gauna tik po 4–5 eurus.
I.Šaltis advokatas aiškino, kad iškėlus bankroto bylą nebereikėtų mokėti už antstolių paslaugas, o pinigus lygiomis dalimis atgautų ir tie, kurie į antstolius nesikreipė.
Nukentėjusieji, tarp kurių yra ir ekonomikos mokslų daktaras, apskaičiavo, kad iš I.Šaltis atlyginimo jiems išeitų maždaug po eurą.
Daugiau kaip milijoną eurų skolinga I.Šaltis teisme ne kartą teigė, kad pinigų, kuriuos apgaule surinko iš gyventojų, pati negavo.
Juos esą pasisavino tikrieji „Liberty Bank“ įkūrėjai, kurie taip ir nebuvo surasti.
Pinigai keliavo į išgalvotą banką
Nzvanio saloje Indijos vandenyne registruoto „Liberty Bank“ atstovai klientų ieškojo 2004–2006 metais, kviesdami juos į seminarus viešbučiuose.
Seminaruose jokių dokumentų pasirašyti nereikėdavo. Klausytojams buvo tik dalijami lankstinukai, rodomos skaidrės apie sėkmingas investicijas ir aiškinama, kaip sąskaitose daugės pinigų.
Palūkanas gavo tik pirmieji investuotojai. Jos buvo išmokėtos vien dėl to, kad aferistai į piramidę priviliotų daugiau žmonių.
Pareigūnams pradėjus tyrimą paaiškėjo, kad „Liberty Bank“ visai neegzistavo, o jį valdžiusios bendrovės jokioje šalyje neužsiėmė nei statybomis, nei deimantų kasyba.
Lietuvių, latvių ir estų pinigai nukeliaudavo į Urugvajuje registruotos draudimo bendrovės sąskaitas, kurios buvo atidarytos dviejuose Kipro bankuose.
Patikrinus bankų ataskaitas paaiškėjo, kad vėliau milijonai dolerių bei eurų buvo pervesti į nežinia ką bendra su „Liberty Bank“ turinčių fizinių asmenų sąskaitas arba išgryninti.
