Kaip informavo Lietuvos Respublikos prokuratūra, šioje byloje kaltinimai piktnaudžiavimu taip pat pateikti tuometinės valstybinės įmonės „Automagistralė“ (nuo 2017 m. gruodžio įmonė reorganizuota į VĮ „Kelių priežiūra“) vadovams – direktoriui V.M., direktoriaus pavaduotojui K.E., skyriaus viršininkui S.K., vyriausiojo inžinieriaus pavaduotojui V.K.
Kaltinimai dėl tarnybos pareigų neatlikimo pateikti buvusiam Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Direkcija) direktoriaus pavaduotojui E.G. bei akcinės bendrovės „Problematika“ darbuotojui A.K.
Iš viso šioje byloje kaltinimai pareikšti 8 fiziniams ir vienam juridiniam asmeniui. Ikiteisminį tyrimą byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnai, o jiems vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Dalia Markauskienė.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad maždaug 1,5 mln. eurų vertės magistralinio kelio Vilnius – Panevėžys trijų ruožų remonto darbų viešųjų pirkimų konkursus bendrovė „Panevėžio keliai“ laimėjo galimai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
Įtariama, kad „Panevėžio keliai“ vadovai sukurstė įmonės „Automagistralė“ vadovus ir padėjo jiems piktnaudžiauti tarnyba. Manoma, kad su pastarųjų žinia bendrovės „Panevėžio keliai“ atstovai galimai parengė specialiai šiai bendrovei palankią nurodytų kelio ruožų projektinę dokumentaciją, kuri buvo panaudota Direkcijai organizuojant ir vykdant viešuosius pirkimus.
Bylos duomenimis, „Panevėžio keliai“ atstovai projektinėje dokumentacijoje galimai patys įrašė savo bendrovei palankias preliminarias darbų atlikimo kainas. Įtariama, kad siekdami sudaryti realios konkurencijos vaizdą, AB „Panevėžio keliai“ atstovai galimai susitarė su dviem įmonėmis dėl jų fiktyvaus dalyvavimo viešųjų pirkimų procedūrose.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaltinamųjų veiksmai galimai leido bendrovei „Panevėžio keliai“ disponuoti didelės vertės Direkcijos lėšomis, skirtomis kelio remontui ir tokiu būdu neracionaliai jas panaudoti, buvo leista šiam tiekėjui sudaryti sau palankias sąlygas dalyvauti supaprastintuose atviruose konkursuose ir juos laimėti, susitarti tiekėjams dėl fiktyvaus dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose.
STT Panevėžio valdybos pareigūnai nustatė, kad dėl nusikalstamų veikų, kurios yra inkriminuojamos kaltinamiesiems, didelės turtinės ir neturtinės žalos galimai patyrė valstybė, Direkcija ir valstybinė įstaiga „Automagistralė“.
Įtariama, kad Direkcijos lėšos buvo panaudotos neracionaliai, dėl ko Direkcija galėjo patirti ne mažesnę kaip 47 tūkst. 500 eurų žalą. Priimant atliktus remonto darbus, kaip įtariama, buvo nepagrįstai pripažinta, kad kelio ruožų remonto darbai tenkina nustatytus reikalavimus, nebuvo imtasi priemonių dėl defektų pašalinimo ir išskaitų skaičiavimo, dėl ko Direkcija galimai patyrė ne mažesnę kaip 19 tūkst. 300 eurų žalą.
„Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia manyti, kad kaltinamųjų veiksmais buvo sumenkintas valstybinių institucijų prestižas, sukurta savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistema“, – sakė ikiteisminiam tyrimui vadovavusi prokurorė D.Markauskienė.
Byla perduota nagrinėti į Panevėžio apygardos teismą.