Už nepagarbą teismui paskelbtą nuosprendį apeliacine tvarka apskundęsV.Jurgaitis paprašė ne tik jį išteisinti, bet inicijuoti tyrimą dėl teisingumo sistemoje veikiančio organizuoto nusikalstamo susivienijimo, kuriam jis priskyrė septyniolika Panevėžio teisėjų.
Pranešė apie teisėjų gaują
Vienuoliktus metus teismų slenksčius minantis ir čia savo tiesos ieškantis V.Jurgaitis į teisėsaugos akiratį pateko 2017-ųjų vasarą, kai parašė atsiliepimą dėl civilinėje byloje priimto sprendimo.
Šiame rašte V.Jurgaitis nurodė, jog teisingumo sistemoje veikia organizuotas nusikalstamas susivienijimas ir išvardino neva jam priklausančių septyniolikos Panevėžio teisėjų pavardes.
„Teisėjų gaujos“ parankiniu V.Jurgaitis įvardijo ir jam priteistas lėšas neva pasisavinusį antstolį. Kliuvo ir antstolį neva dangsčiusiai teisėjai.
Atsiliepimu į netiesioginį ieškinį pavadintą kreipimąsi panevėžietis 2017 metų liepos 11-ąją per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą pasiuntė Panevėžio apylinkės teismui.
Negavęs atsakymo V.Jurgaitis šį raštą pasiuntė ir Valstybės saugumo departamentui.
Vietoj atsakymų į kreipimąsi panevėžietis gavo pranešimą apie jam iškeltą bylą dėl nepagarbos teismui.
Bylą perdavė Šiaulių teismui
Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai nukentėjusiaisiais pripažino šešis V.Jugaičio rašte minimus teisėjus, likę vienuolika teisėjų buvo pripažinti liudytojais.
Nuo bylos nagrinėjimo nusišalinus Panevėžio apylinkės teismo teisėjams byla buvo perduota Šiaulių apylinkės teismui.
Teisme kaltu neprisipažinęs V.Jurgaitis tvirtino, kad tai „kas parašyta byloje, yra netiesioginis kaltinimas“, ir parodymus teisme duoti sutiko tik po nukentėjusiųjų apklausos.
Tvirtino teisėjų neįžeidinėjęs
Nukentėjusieji ir liudytojai šioje byloje buvo apklausti nuotoliniu būdu.
V.Jurgaitis pripažino savo rašte užsiminęs apie teisingumo sistemoje veikiantį organizuotą nusikalstamą susivienijimą ir išvardinęs neva jam priklausančius teisėjus, tačiau nesutiko, kad tai gali būti traktuojama, kaip nepagarba teismui.
V.Jurgaitis apeliavo į tai, kad jo bylas nagrinėję Panevėžio teisėjai priėmė kelis šimtus sprendimų ir visi šie sprendimai buvo jam nepalankūs, o tai reiškia, kad bylos buvo netinkamai išnagrinėtos.
Pripažino kaltu ir skyrė baudą
Bylą dėl nepagarbos teismui išnagrinėjęs Šiaulių apylinkės teismo teisėjas vasario 1 dieną V.Jurgaitį pripažino kaltu ir skyrė jam 30 MGL dydžio (1129,8 eurų) baudą.
Bedarbiu esantis V.Jurgaitis šią baudą privalo sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Beje, kaltinimą šioje byloje palaikęs prokuroras prašė kaltinamajam skirti triskart didesnę baudą, tačiau bylą išnagrinėjęs teisėjas nusprendė, kad tokia bausmė būtų per griežta.
Kolegų darbo teisėjas nevertino
Bylą dėl nepagarbos teismui išnagrinėjęs Šiaulių apylinkės teismo teisėjas J.Jurgaičio bylas anksčiau nagrinėjusių teisėjų darbo nevertino, nes šiose bylose priimti sprendimai jau yra įsiteisėję.
„Tai, kad kaltinamojo manymu, per anksčiau vykusius teismo procesus buvo netinkamai sprendžiami bylose keliami klausimai ir priimami nepalankūs sprendimai, nesuteikė jam teisės į tai reaguoti tokiu būdu“, – sakė apkaltinamąjį nuosprendį dėl nepagarbos teismui priėmęs Šiaulių apylinkės teismo teisėjas.
Nuteistasis nuosprendį apskundė
Jam paskelbtą nuosprendį V.Jurgaitis apskundė aukštesnės instancijos teismui.
Šiaulių apygardos teismui perduotame skunde V.Jurgaitis tvirtino, kad bylą išnagrinėjęs Šiaulių apylinkės teismo teisėjas neatsižvelgė į visus jo teiktus įrodymu, be jokių pagrįstų motyvų juos atmetė, o priėmė tik kaltinimo nuomonę.
Pasak V.Jurgaičio visi įrodymai turi būti įvertinti išsamiai, turi būti įvertinta jų visuma, o ne atskiri epizodai ir duomenys, kaip buvo šioje byloje.
„Teismas nusprendė , kad tai – tyčinis nusikaltimas. Tačiau posėdžio metu net nebuvo nagrinėtas šis motyvas. Neaišku kuo jis pagrįstas. Teigiu, kad neturėjau ir neturiu jokių tyčinių minimo teismo pažeminimo kėslų.
Preliminarus, privatus, oficialus ar koks dar bebūtų kaltinimas kad ir kur jis bebūtų pareikštas negali būti laikomas įžeidimu, nes tai prasilenkia su teisine logika. Priešingu atveju visos Baudžiamojo kodekso bylos taptų įžeidimo bylomis, kas yra absurdiška“, – tvirtino jam dėl nepagarbos teismui paskelbtą nuosprendį apskundęs V.Jurgaitis.
Paprašė nubausti ir tyrėją
Jo apeliacinį skundą nagrinėsiančio Šiaulių apygardos teismo V.Jurgaitis paprašė ne tik jį išteisinti, bet ir nubausti ikiteisminį tyrimą atlikusią tyrėją bei inicijuoti tyrimą dėl organizuoto nusikalstamo susivienijimo egzistavimo teisingumo sistemoje, prie šios bylos prijungiant jo pareiškimus bei visą procesinę medžiagą.
Jo atžvilgiu dėl nepagarbos teismui pradėtą ikiteisminį tyrimą atlikusią tyrėją, kuri vėliau tapo prokurore V.Jurgaitis paprašė nubausti 90 MGL dydžio (3389,4 eurų) bauda ir atimti jai galimybę verstis teisine praktika.
Nesulaukė nė vieno palankaus sprendimo
Inžineriją bei vadybą studijavęs bei du aukštojo mokslo diplomus turintis V.Jurgaitis ėmė bylinėtis 2008 metais, kai jo iniciatyva buvo pradėtas santuokos nutraukimo procesas.
Vėliau sekė kiti teismo procesai.
„Ir kaip kaltinamasis, ir kaip nukentėjusysis, ir kaip ieškovas, ir kaip atsakovas aš per tuos metus jau dalyvavau baudžiamosiose, civilinėse ir administracinėse bylose, kurių skaičius siekia apie 250.
O visa esmė tame, kad nesvarbu kaip aš dalyvavau tose bylose: ar vienas pats, ar su advokatu – nė vienoje iš jų nebuvo priimtas man palankus sprendimas“, – sakė V.Jurgaitis.
Anksčiau vieno užsienio kapitalo įmonės filialo vadovu dirbęs bylininkas pastaruoju metu darbo neturi.
