Jis taip pat turėtų atlyginti Lietuvos kariuomenei padarytą daugiau kaip 4000 eurų materialinę žalą ir sumokėti 750 eurų įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Tokios bausmės prašė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis, kreipdamasis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Kaip praneša prokuratūra, ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad, pagal 2014 metais pasirašytą prekių pirkimo-pardavimo sutartį tarp Lietuvos kariuomenės ir A.Jazgevičiaus vadovaujamos įmonės „Nota Bene“, kai kurios Lietuvos kariuomenei pristatytos prekės neatitiko sutartyje numatytų reikalavimų. A.Jazgevičiaus vadovaujama įmonė 2014 metais buvo pripažinta Lietuvos kariuomenės skelbto konkurso lauko virtuvės įrankiams įsigyti nugalėtoja.
Atstovaudamas įmonę, jos tuometinis direktorius A.Jazgevičius su Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamentu sudarė prekių pirkimo-pardavimo sutartį iš anksto žinodamas, kad sąmoningai ir tyčia neįvykdys visų sutarties reikalavimų – pristatyti tam tikrą kiekį konkretaus gamintojo pagamintų lauko virtuvės agregatų, atsarginių dalių ir įrankių.
Siekdamas įvykdyti sutarties sąlygas, A.Jazgevičius, neturėdamas leidimo, svetimu prekės ženklu pažymėjo nedidelį prekių kiekį, įsigytą iš kito prekių gamintojo. Ant 48 vienetų lauko virtuvės įrankių jis užklijavo svetimo prekės ženklo lipdukus su prekės kodu ir kita informacija. Svetimu prekės ženklu pažymėtas ir sutartyje numatytų reikalavimų neatitinkančias prekes A.Jazgevičius pateikė Lietuvos kariuomenei su kitomis, reikalavimus atitinkančiomis prekėmis.
Tokiais savo veiksmais jis netinkamai įvykdė įmonės įsipareigojimus Lietuvos kariuomenei ir padarė jai 4055 eurų materialinę žalą.
Ikiteisminis tyrimas dėl galimo sukčiavimo buvo pradėtas 2015 metais Karo policijoje, o 2016 m. Generalinės prokuratūros pavedimu šio tyrimo atlikimas buvo perduotas Specialiųjų tyrimų tarnybai.
Kaltinamasis A.Jazgevičius pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Apklausiamas jis teigė, kad nusikalstamus veiksmus padarė norėdamas įvykdyti viešojo pirkimo reikalavimus. Nei įmonės akcininkų, nei kitų darbuotojų jis neinformavo apie tai, kad iš trečiojo asmens įgytus virtuvės įrankius jis pažymėjo svetimu prekės ženklu ir pateikė Lietuvos kariuomenei.
Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis pripažino savo kaltę, įsipareigojo atlyginti Lietuvos kariuomenei padarytą žalą ir sutinka sumokėti teismo jam skirtą baudą, prokuroras Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Šis teismo priimtas baudžiamasis įsakymas gali būti skundžiamas per 14 dienų.
Buvo įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą
Bendrovė „Nota Bene“ ir jos vadovas Andrius Jazgevičius visuomenei tapo žinomi Viešųjų pirkimų tarnybai 2016 m. rugpjūčio pabaigoje paskelbus, kad įvairius virtuvės įrankius iš šios įmonės Lietuvos kariuomenė pirko aštuonis kartus brangiau nei rinkoje. Įsisiūbavusi istorija įgijo „Auksinių šaukštų“ skandalo pavadinimą.
Įrankiai, dėl kurių kilo triukšmas, iš bendrovės „Nota Bene“ įsigyti iš viso už 4 tūkst. eurų vykdant sutartį, kurios vertė siekia maždaug 174 tūkst. eurų.
2014 metais Lietuvos kariuomenė su minėta bendrove pasirašė iš viso 1,622 mln. eurų vertės preliminarią lauko virtuvių atsarginių detalių ir agregatų pirkimo sutartį. Jos vertė beveik dvigubai viršijo planuotą pirkimo sutarties sumą, ji buvo numatyta 724 tūkst. eurų.
Teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą įtariant, kad bendrovė galėjo klijuoti vokiečių bendrovės „Karcher- Futuretech“ lipdukus ant Lietuvoje pirktos ir brangiau perparduotos produkcijos bei siekė tai nuslėpti nuo Lietuvos kariuomenės.
Skandalui plečiantis valstybė „Nota Bene“ įrašė į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Tai reiškia, kad bendrovė trejus metus turėjo būti eliminuojama iš visų valstybės institucijų organizuojamų viešųjų pirkimų.
