Išnarpliojęs kraujo mėginių sukeitimo aferos bylą, Kauno apylinkės teismas liepą jiems visiems skyrė dideles baudas nuo 3,7 iki 20,7 tūkst. eurų. D.Gineikaitei uždrausta trejus metus eiti renkamas ir skiriamas pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose.
Pagal nuosprendį G.Abeciūnas negali vadovauti gydymo įstaigoms trejus, o K.Grigonis dvejus metus.
Nepalankų verdiktą apskundę skandalo veikėjai siekia nusivalyti teistumo dėmę.
Lapkričio pradžioje turėjo įvykti pirmas skundų svarstymo posėdis, tačiau jis buvo atidėtas dėl G.Abeciūno advokato Mindaugo Barkausko užimtumo.
Po girtumo slėpimo skandalo D.Gineikaitė ir G.Abeciūnas neteko postų.
Kalbėjo apie didžiulę žalą
Kaltinimą palaikančio prokuroro Dariaus Stankevičiaus įsitikinimu, pasinaudojant telefonine teise ir pažintimis valstybei buvo padaryta didžiulė žala, pakirstas pasitikėjimas institucijomis.
Jurgitos Vasiliauskienės vadovaujama Kauno apylinkės teisėjų kolegija pabrėžė, kad visi kaltinamieji siekė bendro tikslo – nuslėpti D.Gineikaitės girtumą, o tyrėjų surinkti įrodymai dėl piktnaudžiavimo pasitvirtino.
Medikai tokiais savo veiksmais sumenkino Kauno klinikinės ligoninės autoritetą, prestižą ir pasitikėjimą.
D.Stankevičiaus tvirtinimu, prieš kaltinamuosius yra surinki svarūs įrodymai: „Yra įrašyti pokalbiai telefonu, parodymai, kraujo mėginiai, filmuota medžiaga, kuomet D.Gineikaitė buvo atvykusi antrą kartą paimti kraujo, aplinkybės, kuriomis buvo imamas kraujas, ankstus rytas. Yra daug įrodymų, nuosprendis sudaro virš 100 lapų“.
Savo kaltę neigė
Tuo tarpu nuteistieji tikino, jog jie nekalti.
Pavyzdžiui, A.Šulniaus ir S.Skersienės skunduose tvirtinama, kad jie negali būti antrą kartą teisiami esą tuo pačiu pagrindu, nes jiems jau buvo skirtos administracinės naudos.
Pasak advokato A.Jokūbausko, pirmos instancijos teismas juos nubaudė nepagrįstai.
Gynėjo tvirtinimu, apklausiant A.Šulnių ir S.Skersienę nebuvo tinkamai išaiškintos jų teisės.
D.Gineikaitė pareiškė, jog nuosprendis jos netenkina, o paskirta bausmė neva neadekvati.
Pasak K.Grigonio, prieš jį nėra surinkta jokių įrodymų, o G.Abeciūnas aiškino, jog nėra niekuo nusikaltęs.
Kauno apygardos teisme ketvirtadienį buvo išdėstyti nuosprendžio, kuriuo remiantis D.Gineikaitė ir medikai buvo nuteisti motyvai, skundų argumentai.
Skambino įtakingiems pažįstamiems
D.Gineikaitės kraujo mėginių sukeitimo detektyvas prokuratūroje ir teismuose narpliojamas jau trejus metus – tuometė NŽT vadovė avariją sukėlė dar 2015 metų gruodžio 19 dieną.
Po avarijos įpūtusi į policijos alkoholio matuoklį 1,66 prom. alkoholio (vidutinis girtumas), valdininkė nepaleido iš rankų telefono – siekdama užglaistyti skandalą, skambino tokiems įtakingiems žmonėms kaip buvęs vidaus reikalų ministras Gintaras Furmanavičius, „MG Baltic“ ir tuometis viceprezidentas Raimondas Kurlianskis.
D.Gineikaitė paskambino ir tuomečiam Kauno klinikinės ligoninės vadovui G.Abeciūnui, su kuriuo pažįstama dar nuo tų laikų, kai Kauno savivaldybėje dirbo juriste.
G.Abeciūnas nedarbo dieną – šeštadienį – greitai susisiekė su savo pavaduotoju K.Grigoniu, o pastarasis paskambino ligoninės Priėmimo skyriuje budinčiam savo tiesioginiam pavaldiniui gydytojui A.Šulniui.
Nesutikdama su policijos alkoholio matuoklio parodymais D.Gineikaitė nuvyko į Kauno klinikinę ligoninę, ten davė kraujo du kartus – tą pačią dieną ir kitą rytą, jau išsiblaiviusi.
Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai aptiko du D.Gineikaitės kraujo mėginius: viename buvo alkoholio, o kitame – ne.
Pakeitė parodymus
Pareigūnų duomenimis, kraujo mėginių sukeitimo aferoje dalyvavo ir slaugytoja S.Skersienė. Mėginį su promilėmis ji išmetė į šiukšliadėžę, esančią netoli savo namų.
Praėjus dviem dienoms nuo avarijos A.Šulnius pareigūnams teigė, jog jam paskambinęs K.Grigonis leido suprasti patiriantis ligoninės direktoriaus G.Abeciūno spaudimą, nes reikia padaryti taip, kad D.Gineikaitės kraujyje nebūtų rasta alkoholio.
A.Šulnius iš pokalbio su K.Grigoniu suprato, kad jis D.Gineikaitei turės padėti. Atvykusi D.Gineikaitė pabrėžė A.Šulniui, kad viskas suderinta su Kauno klinikinės ligoninės vadovybe – direktoriumi G.Abeciūnu ir K.Grigoniu.
Tiesa, A.Šulnius po kurio laiko pakeitė parodymus vadovybės naudai, o patys ligoninės vadovai taip pat tikino, jog jis veikęs savarankiškai, esą jokių neteisėtų nurodymų jie nedavę. Savo kaltę neigė ir D.Gineikaitė.
