Apie vyskupo M.Sabučio galimai padarytą nusikaltimą prokuratūrai pranešęs Vokietijos pilietis 72 metų Eduardas Reichertas vis labiau linkęs manyti, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros kontroliuojamas ikiteisminis tyrimas yra specialiai marinamas.
Dėl galimo piktnaudžiavimo ir turto iššvaistymo pradėtame ikiteisminiame tyrime per tris mėnesius iki šiol dar neapklaustas nusikaltimu parapijiečių įtariamas vyskupas, nėra ir įtariamųjų.
Prokuratūros teigimu, iki šiol vis dar analizuojami iš Bažnyčios gauti dokumentai, banko sąskaitų išrašai ir kita tyrimo metu surinkta medžiaga.
Nori būti nukentėjusysis
„Pačiam ketverius metus yra tekę dirbti policijoje, vertėjavau įvairiose bylose, tačiau taip lėtai tiriamos bylos dar neteko matyti“, – mūsų šalies teisėsaugininkų neveiklumu piktinosi prie Tauragės savo sodybą turintis ir dažnai čia atvažiuojantis E.Reichertas.
Labiausiai jam neramu dėl to, kad šioje byloje prokuratūra atsisako jį pripažinti nukentėjusiuoju.
Anot E.Reicherto, nepripažinus proceso dalyviu jis nėra informuojamas apie tyrimo eigą, net nesužinotų, jei vilkinamas tyrimas būtų nutrauktas, ir tokio prokuroro nutarimo negalėtų apskųsti.
Pagal Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios statutą, ši Bažnyčia vienija Lietuvoje ir už jos ribų gyvenančius tikinčiuosius, o jos pagrindą sudaro tikinčiųjų parapijos – bendruomenės.
„Bažnyčiai praradus paaukotą milijoną litų, nukentėjo visi liuteronų parapijoms priklausantys tikintieji.
Be to, liuteronų vyskupas yra aukščiausias dvasinis Bažnyčios vadovas, kurį statutas įpareigoja savo gyvenimu rodyti gero krikščionio pavyzdį.
Todėl dėl galimai vyskupo padarytos nusikalstamos veikos tikintieji patyrė ir moralinę žalą“, – aiškino vokietis.
Keturiolika Priekulės parapijos narių E.Reichertą ir parapijiečių pasirinktą žinomą pajūrio advokatą Osvaldą Martinkų įpareigojo ginti jų pažeistus interesus.
Prokurorai nelinkę kaltinti
Tačiau ikiteisminį tyrimą kontroliuojanti Klaipėdos apygardos prokurorei Dianai Mikelėnienei šie E.Reicherto argumentai ir Priekulės parapijiečių prašymas įspūdžio nepadarė.
Anot prokurorės, tikintieji neprašę pripažinti juos nukentėjusiaisiais dėl patirtos moralinės žalos. Be to, E.Reichertas savo prašyme nenurodęs, kuo pasireiškė jo patirta žala ir kokias pasekmes ji sukėlė.
Advokato skundą atmetusio Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro Simono Minkevičiaus teigimu, nesmurtinių nusikaltimų atveju neturtinė žala gali būti pripažinta tik asmenims, tiesiogiai nukentėjusiems nuo nusikalstamos veikos.
Prokuratūros manymu, dėl vyskupo praganyto milijono nei Priekulės parapija, nei E.Reichertas nenukentėjo, nes dingę pinigai iškeliavo iš Bažnyčios vardu atidarytos banko sąskaitos ir juos valdė ne parapija, o Bažnyčios vykdomasis organas – konsistorija.
Pakirto pasitikėjimą
Prokuratūros nutarimą teismui apskundęs advokatas O.Martinkus mano, kad vyskupo veiksmų tirti neskubantys prokurorai stengiasi išvengti tikinčiųjų atstovo dalyvavimo bylos procese.
„Būtų neteisinga teigti, kad Bažnyčiai praradus didelę sumą paaukotų lėšų tikintieji esą nepatyrė jokios žalos.
Parapijiečiams rūpi Bažnyčios turtinė padėtis, nes pati Bažnyčia, kaip institucija, yra išlaikoma iš tikinčiųjų aukų.
Dėl šios priežasties Bažnyčios hierarchų elgesys su paaukotu turtu, kurį jie valdo patikėjimo teise, tikintiesiems yra labai svarbus“, – teigė advokatas.
Anot jo, akivaizdu, kad ant visos Lietuvos liuteronų bažnyčios vadovo kritęs sunkaus nusikaltimo šešėlis šios konfesijos tikintiesiems padarė didelę moralinę žalą, nes yra pakirstas pasitikėjimas liuteronų dvasiniu vadovu, o kartu – ir visa Bažnyčia.
Nereikalavo grąžinti
Apie iš Lietuvos liuteronų bažnyčios sąskaitos pradangintą milijoną litų, kurį Bažnyčiai buvo paaukojęs JAV gyvenęs mecenatas Kurtas Vėlius, tikintiesiems tapo žinoma atsitiktinai.
Į jų rankas patekus bankrutavusios automobilių detalių prekybos įmonės „Marigora“ dokumentams paaiškėjo, kad be konsistorijos žinios vyskupas M.Sabutis Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vardu milijoną litų šiai įmonei paskolino 2009 metų lapkričio pabaigoje.
Skola su didelėmis palūkanomis Bažnyčiai turėjo būti grąžinta 2010 metų kovo 25 dieną, tačiau pasibaigus šiam terminui vyskupas ne tik nepareikalavo sugrąžinti pinigų, bet ir po daugiau nei metų šią sutartį pratęsė iki 2011-ųjų liepos 10 dienos.
Pinigų neatgavęs Liuteronų bažnyčios vadovas į teismą nesikreipė. M.Sabutis net nebuvo pasinaudojęs sutartyje numatyta teise už skolinamus pinigus įkeisti bendrovei priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Po dvejų metų kiti kreditoriai „Marigorai“ iškėlė bankroto bylą ir dalį savo pinigų susigrąžino iš įmonės turto. Skola Bažnyčiai taip ir liko neatlyginta.
Apie tai, kad Bažnyčia buvo gavusi milijoną litų, o vyskupas pinigus prarado, patys liuteronų dvasininkai buvo informuoti tik pernai vykusio Sinodo metu.
E.Reichertas mano, kad vyskupas Bažnyčiai paaukotus pinigus ne skolino, bet nesėkmingai investavo į bendrą verslą.
