Kaip rašoma Apeliacinio teismo pranešime, nuteistųjų advokatai Lietuvos apeliacinio teismo prašė jų ginamuosius išteisinti. Prokuroras apeliaciniu skundu prašė pakeisti nuteistiesiems kaltinimą ir nuteistųjų padarytą veiką vertinti ne kaip rengimąsi pareikalauti kyšio, o kaip baigtą nusikaltimą.
Lietuvos apeliacinis teismas tenkino prokuroro prašymą ir nuteistųjų nusikaltimą kvalifikavo kaip baigtą nusikaltimą, paskyrė laisvės atėmimo bausmes, atidedant jų vykdymą, ir konstatavo, kad buvusiai prokurorei pagrįstai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas.
Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad nuteistieji pareikalavo kyšio iš Vytauto Gapšio, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteisė R. Aliukonienę ir A. Cicėną tik už rengimąsi jo pareikalauti. Tokia veika kvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas.
Taigi, teisėjų kolegija, pakeitė nuteistiesiems veikos kvalifikavimą, bet paskyrė tokias pat kaip apygardos teismas bausmes ir jų dydžius.
Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. kovo 19 d. nuosprendžiu dėl rengimosi pareikalauti kyšio už pažadą paveikti teisėją minėtus asmenis pripažino kaltais ir paskyrė bausmes: R. Aliukonienei trejų metų laisvės atėmimo bausmę, A. Cicėnui – dvejų. Paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą atidėjo dvejiems metams, įpareigojant nuteistuosius neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be leidimo.
„Asmenys padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, nes veikdami bendrininkų grupe atliko visus veiksmus, kurie rodo, kad iš V. Gapšio buvo pareikalautas didesnis negu 250 MGL vertės dydžio kyšis už pastangas paveikti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją. Teismas nenustatė lengvinančių aplinkybių“, – teigia teisėjų kolegijos pirmininkė Laima Garnelienė.
Teisėjų kolegija atsižvelgė į kelis nuteistųjų gynėjų prašymus. A. Cicėnui, kurio darbo sritis apima visą Lietuvos teritoriją, apygardos teismo paskirta pareiga neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be leidimo pakeista į pareigą neišvykti iš Lietuvos, nes, kitu atveju, nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimą reikėtų gauti beveik kiekvieną dieną.
R. Aliukonienei baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas paskirtas dvejiems metams. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pagal baudžiamąjį įstatymą ir teismų praktiką teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių įvykdymo terminas negali viršyti bausmės vykdymo atidėjimo laiko (apygardos teismo nuosprendžiu R. Aliukonienei buvo atimta galimybė dirbti valstybės tarnyboje trejus metus, o laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams).
Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis dar gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
