Kaip informavo Lietuvos Respublikos prokuratūra, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą 2016 metų spalį, kai bendrovei buvo paskelbtas bankrotas.
Dar iki tol ši bendrovė vengė atsiskaityti su keliais subrangovais, kurie nuosekliailaikėsi subrangos sutarčių reikalavimų ir atliko visus sutartus darbus. Bendrovė neatsižvelgė į raginimus atsiskaityti, skola vis augo, kol vienam iš subrangovų suma pasiekė daugiau nei 240 tūkstančių eurų.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jau bankrutavusios įmonės vadovas tyčia kūrė įspūdį, esą finansinė situacija yra gera – įmonė ir ją valdantys asmenys veikia sėkmingai, turi daug turto bei vykdytinų užsakymų. Šį įspūdį stiprino dar ir tai, kad ši bendrovė buvo laimėjusi ne vieną viešųjų pirkimų konkursą, tokių konkursų finansiškai nepajėgios bendrovės laimėti negalėtų.
Nusikalstama veika pradėjo aiškėti, kai bendrovė (subrangovas), su kuria nebuvo atsiskaityta už darbus, civiline tvarka mėgino išspręsti kilusius ginčus. Tuomet paaiškėjo, kad rangovo įmonėje buvo klastojami buhalterinės apskaitos duomenys, o reali finansinė bendrovės padėtis yra prasta ir dar sunkinama bendrovės savininkams pasisavinant turtą asmeniškai.
67-metis bendrovės vadovas, neturėdamas apskaitos dokumentų, kurie pateisintų jo išlaidas už daugiau nei 90 tūkstančių eurų ir norėdamas buhalteriškai pateisinti piniginių lėšų pasisavinimo faktą, surašė paskolos sutartį ir ją pasirašė kaip paskolos gavėjas.
Kaltinamasis įsipareigojo per 10 metų grąžinti paskolą, nors šios paskolos sutarties surašymo metu žinojo, kad tokios sumos jis negrąžins ir tokių lėšų neturės.
Pareigūnai, atlikę šį ikiteisminį tyrimą, nustatė kad abu kaltinamieji, skirtingu laiku ėję įmonės generalinio direktoriaus pareigas, laiku nenurašė statybos objektuose sunaudotų medžiagų.
2016 metų spalį nurašant atsargas už 2014 ir 2015 metus, nurašymo aktuose nurodyta, kad atsargos sunaudotos ir jos nebeegzistuoja, nors pagal inventorizacijos dokumentus šios atsargos vis dar tebuvo laikomos. Dėl to nebuvo galima nustatyti įmonės atsargų ir pelno.
Baudžiamasis kodeksas bendrovės direktoriui numato laisvės atėmimą iki dešimties metų, o jo žentui – baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki ketverių metų.
