Šioje istorijoje išaiškėjo ne vienas nužmogėjimo faktas. Kėdainių rajone 25 metų Indrę Saldytę sužeidęs policininkas Lukas Tamošaitis kartu su patrule Kristina Boguševičiūte pabėgo iš avarijos vietos. Pro šalį atsitiktinai važiavęs vilkiko vairuotojas V.Pšalgauskas, ko gero, pats pirmas pamatė apvirtusį ant stogo „Opel“, kuriame be sąmonės gulėjo I.Saldytė.
Tuo metu buvo brangi kiekviena akimirka, tačiau „furistui“, regis, rūpėjo ne eismo nelaimės auka, o jos išmanusis telefonas „Samsung“.
Pasisavinęs telefoną, anksčiau dusyk teistas V.Pšalgauskas atkūrė jo gamyklinius parametrus ir įsidėjęs savo SIM kortelę, prisijungė prie socialinių tinklų, elektroninio pašto, darė nuotraukas.
Naujienų portalui lrytas.lt pavyko gauti dalį fotografijų, kurias, pasak I.Saldytės, ilgapirštis darė pavogtu telefonu, fiksuodamas kelionių ir kitus vaizdus. Panašu, jog jis įamžino ir save patį asmenukėje.
Siekė išteisinimo
Kėdainių teismas pripažino V.Pšalgauską kaltu dėl vagystės ir skyrė jam 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigodamas vakarais ir naktimis būti namuose.
Vilkiko vairuotojas taip pat buvo įpareigotas sumokėti I.Saldytei 363 eurų turtinę ir 500 eurų neturtinę žalą.
V.Pšalgausko skundą svarstęs Kauno apygardos teismas šį nuosprendį nutarė palikti nepakeistą, tik sumažino turtinės žalos dydį iki 221 euro.
Vyras buvo nuteistas tik už telefono vagystę – jis nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn nei už avarijos aukos palikimą be pagalbos, nei už neteisėtą elektroninių duomenų perėjimą ir įgijimą.
V.Pšalgauskas siekė visiško išteisinimo, bet jo versijos subliūško.
Telefoną grąžino sudaužytą
Dingus telefonui, I.Saldytės šeima kreipėsi į Kėdainių policiją, o vėliau – ir į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus pareigūnus.
Pastarieji iš pavogto telefono identifikacijos numerio IMEI nustatė, kad juo naudojasi V.Pšalgauskas, susisiekė su juo ir pareikalavo grąžinti. Pasisavinęs ryšio priemonę vyras atvežė ją į Kėdainių komisariatą visą sudaužytą.
Vietos telefonų meistrui Aurimui Dirsei pavyko trumpam atkurti duomenis ir išsiaiškinti, kaip juo naudojosi V.Pšalgauskas, prie kokių tinklų buvo prisijungęs.
Tačiau maždaug po dešimties minučių visa informacija dingo, telefonas nustojo veikti, o I.Saldytės savo SIM kortelės taip ir neatgavo – vagišius aiškino ją išmetęs.
Per šias dešimt minučių I.Saldytė suspėjo šiuos duomenis nufotografuoti savo nauju telefonu.
Įtariama, kad V.Pšalgauskas tyčia sudaužė telefoną, kad neišaiškėtų jo nešvarūs darbai.
Pasak A.Dirsės, jei telefonas iškart po avarijos taip smarkiai būtų pažeistas, V.Pšalgauskas nebūtų galėjęs juo naudodamasis prisijungti prie socialinių tinklų, fotografuoti.
Kameros atskleidė melą
Telefono vagis įtikinėjo ištraukęs I.Saldytę iš automobilio, bet mergina tai paneigė – ją iškėlė ugniagesiai gelbėtojai, padedami jos tėvo V.Saldžio ir greitosios pagalbos felčerės.
I.Saldytė buvo du kartus praradusi sąmonę ir abu kartus atsibudo mašinoje, bet nei ji, nei daugybė netrukus subėgusių liudininkų prie mašinos V.Pšalgausko nematė.
V.Pšagauskas duodamas parodymus policijai aiškino sustojęs ir padėjęs nukentėjusiajai, o paskui nuvažiavęs tolyn, bet buvo priverstas grįžti iki avarijos vietos, nes pakeliui link Kauno sustojęs degalinėje pasigedo piniginės.
Beieškodamas jos, neva rado apdaužytą telefoną ir jį pasiėmė.
Išaiškėjo, kad vilkiko vairuotojo nebuvo nurodytoje degalinėje, – melą atskleidė vaizdo kameros, jis nebuvo ir sugrįžęs į eismo nelaimės vietą.
Teisme vilkiko vairuotojas dėstė jau kitaip: taip, negrįžau, pasiėmiau sudaužytą telefoną, gulintį už 50–100 metrų nuo avarijos vietos, ir nuvažiavau, o kodėl parodymai skiriasi, neaiškinsiu.
Tolimųjų reisų vairuotojo žodžiai neįtikino nei Kėdainių, nei Kauno teisėjų.
Bijo sukčių atakų
Po vagystės galėjo nutekėti svarbi informacija, buvusi I.Saldytės telefone. Mergina dirba draudimo eksperte, o jos ryšio priemonėje ir SIM kortelėje buvo klientų duomenys – jų pasų ir kitų dokumentų kopijos su asmens kodais, su jais sudarytų sutarčių kopijos, maždaug 600 telefono numerių.
Mergina baiminasi, kad visi šie duomenys neatsidurtų sukčių rankose.
Po avarijos penkias operacijas ištvėrusi ir 40 dienų ligoninėje prabuvusi I.Saldytė dėl telefono vagystės patyrė daug papildomo streso, turėjo jo ieškoti per policiją, o per vargus jį atgavusi dar buvo priversta rūpintis duomenų atkūrimu.
Trys gėdingos bylos
Šiurpi eismo nelaimė įvyko praėjusių metų birželio 13 dieną Dotnuvos miestelyje, bet teisminiai procesai dar nėra pasibaigę.
Šiuo metu vis dar vyksta buvusio Kėdainių patrulio L.Tamošaičio teismas, kuris gyvenvietėje vairuodamas apynaujį nuosavą „Audi“ greitį viršijo beveik pustrečio karto ir lėkdamas maždaug 115 kilometrų per valandą rėžėsi į priekyje važiuojančią I.Saldytę.
Teisiamųjų suole atsidūrė tik L.Tamošaitis, nors iš avarijos vietos, kurioje buvo sąmonę praradusi mergina, pasistengė kuo greičiau dingti ir kartu su juo važiavusi Kėdainių patrulė 23 metų K.Boguševičiūtė.
Įtariama, kad L.Tamošaitis eismo nelaimę sukėlė girtas – apie jo neblaivumą paliudijo kiti Kėdainių policininkai, su kuriais jis bendravo tą patį vakarą atvykęs į komisariatą.
L.Tamošaitis ir K.Boguševičiūtė buvo atleisti iš darbo, kaip ir jo dangstymu įtarti Kėdainių policijos pareigūnai Rūta Stankutė bei Donatas Šimkus.
Avariją forminusi tuometė policijos tyrėja R.Stankutė yra teisiama dėl piktnaudžiavimo, iškėlus atskirą bylą.
Atskiros ir L.Tamošaičio bei V.Pšalgausko bylos.
Dar penkių kojų operacijų laukianti I.Saldytė priversta vienu metu dalyvauti net keliuose teismo procesuose, gilintis į bylas, kovoti su kaltę neigiančiais oponentais
