Teismo posėdis buvo atidėtas iki gruodžio 13 dienos, nes jame dėl užimtumo kitoje byloje negalėjo dalyvauti buvusio Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus Gedimino Abeciūno advokatas Mindaugas Barkauskas.
Nacionalinės žemės tarnybos direktorei girtai sukėlus avariją, buvo karštligiškai mėginama nuslėpti šį faktą, gimė skubus planas sukeisti kraujo mėginius.
Liepos pradžioje Kauno apylinkės teismas piktnaudžiavimo ir kurstymo byloje D.Gineikaitei skyrė 20 713 eurų baudą, G.Abeciūnui - 13 tūkst. 181 euro baudą, KKL direktoriaus pavaduotojui Kastyčiui Grigoniui 11 298 eurų baudą, gydytojui Artūrui Šulniui 6402 eurų, slaugytojai Salomėjai Skersienei – 3766 eurų baudas.
D.Gineikaitei uždrausta trejus metus eiti renkamas ir skiriamas pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose. Pagal nuosprendį G.Abeciūnas negalės vadovauti gydymo įstaigoms trejus, o K.Grigonis dvejus metus.
Po skandalo su postais teko atsisveikinti ir D.Gineikaitei, ir G.Abeciūnui.
Buvusi aukšta valdininkė ir medikai apskundė nepalankų nuosprendį Kauno apygardos teismui. D.Gineikaitė šiuo metu niekur nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje (buvusi Darbo birža).
Skundą nagrinėja teisėjų kolegija, susidedanti iš Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir pirmininko Gyčio Večersko. Trečiadienį paskirtas pirmas posėdis.
Skandalo dalyvius įklampino teisėsaugos legaliai klausyti D.Gineikaitės ir jos tuomečio patarėjo, buvusio vidaus reikalų ministro Gintaro Furmanavičiaus pokalbiai telefonu, kiti įrodymai.
Prokuroras: „Įrodymai – svarūs“
Trečiadienį į teismo posėdį atvyko D.Gineikaitė, G.Abeciūnas ir K.Grigonis, o gydytojas A.Šulnius ir slaugytoja S.Skersienė nepasirodė.
„Manęs netenkina nuosprendis, turėčiau būti išteisinta. Labai didelė, neadekvati bausmė“, – ištarė pagrindinė skandalo herojė.
„Nesu niekuo nusikaltęs“, – prieš posėdį antrino jai buvęs ligoninės vadovas G.Abeciūnas.
„Esu vienareikšmiškai nekaltas, nėra jokių įrodymų“, – dėstė ir K.Grigonis.
A.Šulniaus ir S.Skersienės advokatas Aleksandras Jokūbauskas pareiškė, jog jo ginamieji esą teisiami antrą kartą, jų „netenkina teisinė argumentacija“.
Generalinės prokuratūros prokuroro Dariaus Stankevičiaus tvirtinimu, prieš kaltinamuosius yra surinki svarūs įrodymai: „Yra įrašyti pokalbiai telefonu, parodymai, kraujo mėginiai, filmuota medžiaga, kuomet D.Gineikaitė buvo atvykusi antrą kartą paimti kraujo, aplinkybės, kuriomis buvo imamas kraujas, ankstus rytas. Yra daug įrodymų, nuosprendis sudaro virš 100 lapų“, – naujienų portalui lrytas.lt teigė D.Stankevičius.
Kalbėjo apie didelę žalą
Kaltinimą palaikusio D.Stankevičiaus įsitikinimu, pasinaudojant telefonine teise ir pažintimis valstybei buvo padaryta didžiulė žala, pakirstas pasitikėjimas institucijomis.
„Bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, jog minėti asmenys, veikdami bendrininkų grupėje, piktnaudžiavo jų užimama tarnybine padėtimi ir jiems suteiktas įgaliojimais.
Jų kaltė visiškai įrodyta liudytojų parodymais, kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolais ir kitais rašytiniais įrodymais“, – liepos 4-osios nuosprendyje pažymėjo itin plataus atgarsio bylą išnagrinėjusi Kauno apylinkės teisėjų kolegija.
Nuosprendį skelbusi teisėja Jurga Vasiliauskienė pabrėžė, jog visi kaltinamieji siekė bendro tikslo – nuslėpti D.Gineikaitės girtumą, kad ji nebūtų traukiama drausminėn ir administracinėn atsakomybėn.
„Manau, nuosprendis teisingas – pripažinta, jog kaltinamųjų veiksmai yra pavojingi visuomenei. Šis sprendimas yra reikšmingas, galbūt jis užkirs kelią ir kitiems panašiai elgtis, kuomet neteisėti telefoniniai susitarimai įgalina atlikti nusikaltimus“, – pareiškė prokuroras D.Stankevičius, neskundęs Kauno apylinkės teismo verdikto.
Tačiau su verdiktu nesutiko teisiamųjų suole atsidūrę skandalo herojai – jie tikina esantys nekalti.
Bylos apimtis yra didžiulė: vien nuosprendis susideda iš 110 lapų.
Byla įeis į istoriją?
„Ši baudžiamoji byla – chrestomatinis pavyzdys, kaip pasinaudojant pažintimis, telefonine teise, tvarkomi reikalai ir reikaliukai. Lietuvoje – mažiausias pasitikėjimas valstybinėmis institucijomis iš visos Europos Sąjungos, tai akcentuoja ir Europos Komisija“, – teisme tvirtino D.Stankevičius.
Išaiškėjus aferai, ligoninės darbuotojams buvo pareikšti kaltinimai piktnaudžiavimu, o juos įklampinusi aukšta valdininkė D.Gineikaitė – kurstymu piktnaudžiauti.
Tyrėjų žiniomis, Kaune avariją sukėlusi ir į alkoholio matuoklį 1,66 promilės įpūtusi girta valdininkė mėgino užglaistyti skandalingą istoriją ir ieškodama pagalbos, kartšligiškai skambino daugybei savo pažįstamų, įtakingiems veikėjams.
Labai bijojo viešumo
2015 metų gruodį svetimą automobilį apdaužiusi NŽT vadovė susisiekė su G.Furmanavičiumi, tuo metu ėjusiu jos patarėjo pareigas.
Pastarasis puolė padėti D.Gineikaitei, bet realiai nieko nenuveikė, todėl išvengė baudžiamosios atsakomybės.
Pasak prokuroro D.Stankevičiaus, D.Gineikaitė telefonu po avarijos prašė G.Furmanavičiaus imtis veiksmų, kad apie įvykį nesužinotų žiniasklaida, o ji išvengtų atsakomybės.
„Avarijos išvakarėse įvyko NŽT darbuotojų vakarėlis, kurio didelės dalies D.Gineikaitė neatsimena, tai patvirtina jos ir jos patarėjo G.Furmanavičiaus pokalbis“, – kalbėjo prokuroras.
Viešbutyje ji dar užsisakė eilę svaigiųjų gėrimų, o paskui girta leidosi į kelionę ir Kaune sukėlė avariją.
D.Gineikaitė prašė nekviesti policijos, siūlydama vairuotojui, į kurio mašiną trenkėsi, gerokai dosniau atsilyginti nei padaryta žala.
Kalbėdama telefonu su Lietuvos automobilių klubo prezidentu Rolandu Dovidaičiu, ji pareiškė: „Pasiūliau šimtą kartų daugiau nei padaryti nuostoliai“.
Prieš pūsdama į alkoholio matuoklį, ji pareiškė G.Furmananavičiui: „Tikrai pripūsiu“.
G.Furmanavičius pasakius „Tepk slides“, D.Gineikaitė atkirto: „Negaliu, nes jau iškviesta policija“.
Liudijo ir R.Kurlianskis
Parodymus žemesnės instancijos teismo procese dėl D.Gineikaitės davė ir vienas įtariamųjų buvusio Liberalų Sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio korupcijos byloje, apie savo pasitraukimą iš „MG Baltic“ paskelbęs, dabar jau buvęs koncerno viceprezidentas Raimondas Kurlianskis.
Pastarasis tuo metu turėjo didelę įtaką žiniasklaidoje, vadovavo televizijos kanalo LNK grupės valdybai ir vienam naujienų portalui.
D.Gineikaitės pažįstamo R.Kurlianskio pavardė imta linksniuoti ir Saugumo departamento raštuose apie koncerno „MG Baltic“ agresyvų kišimasį į valstybės politinius procesus.
„Ką galima padaryti, kad informacija nepatektų į viešumą?“, – D.Gineikaitė telefonu teiravosi R.Kurlianskio.
„R.Kurlianskis atsakė, jog pažiūrės, pabandys tai padaryti. Telefonu pažadas buvo duotas“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo prokuroras D.Stankevičius.
Buvęs ministras skubino
Teisme buvo apklausti ir kiti liudytojai: buvęs susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas, Lietuvos automobilių klubo prezidentas R.Dovidaitis, Kauno Petrašiūnų policijos nuovados viršininkas Gintautas Kvietkauskas, daugiau teisėsaugos pareigūnų.
Buvęs vidaus reikalų ministras, D.Ginekaitės patarėjas G.Furmanavičus intensyviai skambino savo pažįstamų ratui ir bandė įvykdyti viršininkės nurodymus.
„Svarbu laikas“, – karščiavosi jis, kalbėdamas su Lietuvos automobilių klubo vadovu R.Dovidačiumi.
Pastarasis atsakė: „Niekas nepadės, nes visi alkotesteriai su atmimtimi“.
„D.Gineikaitė skambino G.Furmanavičiui, kad policija netikrintų jos girtumo, prašė sugalvoti ir kitų būdų, kaip išsisukti“, – tvirtino prokuroras.
Pasak D.Stankevičiaus, NŽT vadovė sudarė sąlygas susiformuoti visuomenės nuomonei, jog naudojantis tarnybine padėtimi, telefonine teise ir ryšiais, galima išvengti atsakomybės.
Skambučių lavina
2015 metų gruodžio 19 dieną po eismo įvykio D.Gineikaitė nepaleido iš rankų telefono.
Nacionalinės žemės tarnybos vadovės apdaužyto automobilio vairuotojas Adomas S. tvirtino, jog po avarijos ji lakstė su telefonu, prašė pašnekovų padėti.
D.Gineikaitė paskambino ir tuomečiam Kauno klinikinės ligoninės vadovui G.Abeciūnui, su kuriuo pažįstama dar nuo tų laikų, kai Kauno savivaldybėje dirbo juriste.
G.Abeciūnas nedarbo dieną greitai susisiekė su savo pavaduotoju K.Grigoniu, o pastarasis paskambino ligoninės Priėmimo skyriuje budinčiam savo tiesioginiam pavaldiniui gydytojui A.Šulniui.
Nesutikdama su policijos alkoholio matuoklio parodymais D.Gineikaitė nuvyko į Kauno klinikinę ligoninę, ten davė kraujo du kartus – tą pačią dieną ir kitą rytą, jau išsiblaiviusi.
Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai aptiko du D.Gineikaitės kraujo mėginius: viename buvo alkoholio, o kitame – ne.
Po to mėginiai greičiausiai būtų buvę sukeisti: paliktas švarus mėginys, o tas, kuriame yra promilių, sunaikintas.
Išmetė į šiukšlių dėžę
Pareigūnų duomenimis, kraujo mėginių sukeitimo aferoje dalyvavo ir slaugytoja S.Skersienė. Mėginys su promilėmis aptiktas prie jos namų Kauno rajone esančioje šiukšliadėžėje.
Praėjus dviem dienoms nuo avarijos A.Šulnius pareigūnams teigė, jog jam paskambinęs K.Grigonis leido suprasti patiriantis ligoninės direktoriaus G.Abeciūno spaudimą, nes reikia padaryti taip, kad D.Gineikaitės kraujyje nebūtų rasta alkoholio.
A.Šulnius iš pokalbio su K.Grigoniu suprato, kad jis D.Gineikaitei turės padėti.
Atvykusi D.Gineikaitė pabrėžė A.Šulniui, kad viskas suderinta su Kauno klinikinės ligoninės vadovybe – direktoriumi G.Abeciūnu ir K.Grigoniu.
Tiesa, A.Šulnius po kurio laiko pakeitė parodymus vadovybės naudai, o patys ligoninės vadovai taip pat tikino, jog jis veikęs savarankiškai, esą jokių neteisėtų nurodymų jie nedavę. Savo kaltę neigė ir D.Gineikaitė.
Į ligoninę – su tėvu
Baigiantis teismo procesui išaiškėjo išaiškėjo naujos detalės, atskleidžiančios, kaip D.Gineikaitė po avarijos bendravo su medikais ir kitais savo pažįstamais.
„Kaip čia dabar išsisukti, dabar jau vėlu“, – jaudinosi valdininkė, paskambinusi G.Abeciūnui.
Ligoninės direktorius jai pareiškė: „Gali atvykti, tik kraują priduoti, blemba, reikia, kad būtų ta pati grupė“.
Buvo kalbama, kad kraujo turėtų duoti kitas žmogus.
Į Kauno klinikinę ligoninę NŽT vadovė atvyko kartu su savo tėvu Vytautu Gineika. D.Gineikaitė iš pradžių pasiūlė, kad kraują už ją duotų tėvas, o G.Abeciūnas tam pritarė.
Tiesa, vėliau visgi jos vienos kraujas buvo paimtas du kartus.
Teisėsaugos užfiksuotuose pokalbiuose yra iškalbingos detalės.
D.Gineikaitės pokalbis su tėvu prieš antrą kraujo davimą: „Viskas tvarkoj Daivute, viskas gerai. Galvoju dar apie vieną dalyką.
Rytoj dar alkotesteriu pasitikrink, jei kas ne taip, lašelinę panaudok, ji daug nuneša“.
D.Gineikaitės frazės G.Furmanavičiui po pirmo kraujo paėmimo: „Prileido vaistų man į šikną, kad nuo tualeto nenueinu, liepė gerti daug skysčių“.
Neigė savo kaltę
Pasak ligoninės vadovų, jie nedavė pavaldiniams jokių neteisėtų nurodymų, tik pokalbių metu buvo pabrėžta, jog D.Gineikaitė būtų ligoninėje aptarnaujama kultūringai, mandagiai ir pagal įstatymus.
Gydytojas A.Šulnius tikino, jog dėl antro mėginio paėmimo nusprendė jis pats, atitinkamus nurodymus davė ir S.Skersienei, tačiau tik tam, kad nuramintų D.Gineikaitę.
Esą jis nemanė, kad S.Skersienė juos sukeis.
Slaugytoja prisipažino sukeitusi kraujo mėginius, bet tai neva padarė netyčia.
Tačiau „netyčia“ prie antro, jau švaraus mėginio ji užrašė praėjusios dienos datą valandos tikslumu.
D.Gineikaitė tikino neprašiusi nieko klastoti. Esą ji negalėjusi patikėti, kad jog gali būti tokia didelė alkoholio koncentracija.
Buvusios NŽT vadovės tvirtinimu, apie kraujo mėginių sukeitimą ji sužinojo tik iš žiniasklaidos.
Sakydamas baigiamąją kalbą Kauno apylinkės teisme, D.Gineikaitės advokatas Stanislovas Liutkevičius prašė ją išteisinti – esą prokuratūros kaltinimai nepagrįsti.
Tačiau žemesnės instancijos teismas kaltinamųjų versijas sumanė į miltus
