Šįkart R.Baratinskas bandė pasinaudoti praėjusiais metais paskelbtu Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimu, pagal kurį Lietuvoje net ir nuteistieji iki gyvos galvos privalo turėti galimybę kreiptis dėl bausmės sušvelninimo.
Nors R.Baratinskas nurodė ne tiktai šį EŽTT sprendimą, bet ir tai, kad jis pareigūnams padėjo atskleisti garsius nusikaltimus, ir Kauno apygardos, ir Apeliacinis teismai jo skundus atmetė.
Dar anksčiau šis kaunietis prašė atnaujinti procesą, žadėdamas nurodyti tikruosius kraupių žudynių užsakovus, tačiau nei Generalinės prokuratūros, nei Aukščiausiojo teismo tai neįtikino.
Kad R.Baratinskas ir trys jo bendrininkai – Vladas Gembutas, Saulius Narkevičius ir Vytis Čėsna – iš tiesų yra tik šio žiauraus nusikaltimo vykdytojai, o tikrieji užsakovai išsisuko, neabejoja su šiuo nusikaltimu susiję kriminalistai.
Manoma, kad tie tikrieji užsakovai 2001-ųjų birželį nurodė nužudyti ir Kauno šešėlinio pasaulio šulą Ramūną Kuzminą, pravarde Ramaškė. Tada esą irgi buvo nuteisti tik vykdytojai.
Planą sukurpė sodyboje
Garsus kontrabandininkas Egidijus Gaudzevičius, pravarde Lašas, bei trys jo draugai buvo pagrobti ir nužudyti 2000 metų balandį.
Šio nusikaltimo planas buvo suregztas vienoje netoli Kauno esančioje sodyboje.
Išpuolio sumanytojus siutino tai, kad nusikaltėlių elitui nepriklausantis E.Gaudzevičius ir jo kompanija iš spirito ir cigarečių kontrabandos gaunamu dideliu pelnu nesidalija su Kauno gangsteriais.
Buvo piktinamasi, kad Lašas spjovė į nusikaltėlių šulus ir pasikliovė policijos „stogu“.
Šios sodybos pirtyje ir buvo paskelbtas nuosprendis Lašui.
Tiesa, iš pradžių ketinta jį tik pagrobti ir perimti verslą bei turtą. Nusikaltėlius ypač viliojo Lašo bendrovė „Raigeda“, kuri tuo metu buvo didžiausia mineralinio vandens tiekėja Lietuvoje.
Sugundė geru atlygiu
Nusikaltėlių pasiūlymas pagrobti Lašą ir greitai praturtėti R.Baratinską sudomino.
„Mane pasikvietė garsus Kauno gangsteris Ramūnas Kuzminas, pravarde Ramaškė, ir pasakė, kad su rimtais žmonėmis suplanavo pagrobti E.Gaudzevičių, perimti nelegalų verslą ir jo bendrovę „Raigeda“.
„Palaikysite jį kelias dienas rūsyje, kol perimsime turtą“, – kalbėjo R.Kuzminas.
R.Kuzminas esą pažadėjo R.Baratinskui ne tik sumokėti 60 tūkst. dolerių, bet ir įtraukti į bendrovės „Raigeda“ valdybą.
Bandė vilioti vilkikais
„E.Gaudzevičius buvo atsargus, bet manimi pasitikėjo. Aš pats buvau į jo cigarečių kontrabandą investavęs 60 tūkstančių dolerių.
Be to, jis man buvo siūlęs Kaune kartu pardavinėti heroiną.
Jau buvau sutaręs į šį verslą įtraukti savo būsimus bendrininkus – Saulių Narkevičių ir Vladą Gembutą.
Aiškinau šiems samdomiems žudikams, kad geriau iš prekybos kvaišalais nuolat uždirbti po 10 tūkstančių JAV dolerių negu tiek retsykiais gauti už užsakomuosius nužudymus“, – pasakojo R.Baratinskas.
Gavęs užduotį jis pradėjo veikti. Pasitaikė gera proga išvilioti E.Gaudzevičių, mat jis buvo prašęs Marafono surasti vadinamųjų draudiminių vilkikų.
Tuomet tarp cigarečių kontrabandininkų klestėjo toks verslas – vilkikų savininkai jiems leisdavo už nedidelę kainą pavogti šiuos sunkvežimius, o patys dar atsiimdavo išmokas iš draudimo. Kontrabandininkai tais vilkikais veždavo cigaretes, o paskui palikdavo pakelėje.
Apžiūrą vis atidėdavo
Apie tai, kaip ketina E.Gaudzevičių išvilioti į nuošalią vietą, Marafonas papasakojo R.Kuzminui.
Toks planas Ramaškei patiko. Tik jis liepė palaukti dar porą savaičių, kol atvyks du Lašo vilkikai su spiritu, – tuo pat metu bus galima pagrobti ir šiuos svaigalus.
Maždaug po savaitės R.Kuzminas paskambino R.Baratinskui ir pasakė, kad jau laikas veikti.
Tačiau E.Gaudzevičius, lyg kažką nujausdamas, vis atidėliojo kelionę į Kėdainių rajoną, kur esą turėjo būti tie sunkvežimiai. Galiausiai po kelių dienų jis vis dėlto atvyko.
Paleido ir kontrolinį šūvį
„E.Gaudzevičius sakė, kad važiuos vienas, tačiau atvyko su savo draugu R.Karpavičiumi. Man tai buvo netikėtumas.
Vis dar tikėjausi, kad žudyti nereikės. Bet viskas vyko akimirksniu. Vos tik įvažiavome į vieną angarą, prie R.Karpavičiaus prišoko ten jau laukęs V.Gembutas ir iš karto šovė į jį. Vėliau dar jam į galvą paleido kontrolinį šūvį“, – apie pirmą auką pasakojo R.Baratinskas.
Tuo pat metu, kai buvo nušautas R.Karpavičius, S.Narkevičius trenkė prožektoriumi E.Gaudzevičiui per galvą ir apsvaigino.
Pakeliui dar bandė bėgti
Iškart po to E.Gaudzevičius buvo surakintas antrankiais ir nuvežtas į S.Narkevičiaus uošvio sodo namelio rūsį. Pakeliui jis bandė iššokti iš automobilio ir pabėgti, tačiau nepavyko.
E.Gaudzevičius spruko surištomis rankomis ir ant galvos užmautu maišu, tačiau susipynus kojos pargriuvo.
Namelyje jo saugoti pasiliko kitas bendrininkas V.Čėsna, o R.Baratinskas su S.Narkevičiumi nuvažiavo susitikti su R.Kuzminu.
Netikėta žinia sunervino
Susitikime ant Kauno centre esančio pėsčiųjų tilto vyrai R.Kuzminui papasakojo, kad V.Gembutas nesuprato situacijos ir nušovė E.Gaudzevičiaus draugą.
„Ramaškė baisiai įsiuto. Jis ant mūsų pradėjo šaukti, išvadino visokiais vardais, pareiškė, kad dabar bus daug sunkiau užvaldyti „Raigedą“, – prisiminė R.Baratinskas.
Tačiau dar labiau R.Kuzminas susinervino išgirdęs, jog vežamas E.Gaudzevičius prasitarė, kad apie susitikimą žino ir jo dešinioji ranka R.Pilsudskis, pravarde Richa.
R.Baratinskas tuomet esą pasakęs, kad gal vertėtų R.Pilsudskiui už tylėjimą pasiūlyti kokią nors dalį iš perimto verslo.
R.Kuzminas pasakė turįs su kažkuo pasitarti.
„Man iki šiol ausyse skamba jo po kelių minučių ištarti žodžiai: „Pasakyk tai savo „torpedai“, kad parodęs savo iniciatyvą jis apsunkino reikalą ir dabar tegul viską pataiso. Nuviliokite Richą kuo toliau už Kauno – tegul tas tavo kareivis jį nušauna ir užkasa. Ar aišku?“ – R.Kuzmino žodžius atpasakojo R.Baratinskas.
Įviliojo ir pavaduotoją
Kai R.Baratinskas su bendrininku grįžo į mašiną, ten laukęs V.Gembutas pasakė, kad į telefoną, paimtą iš E.Gaudzevičiaus, kažkas daug kartų skambino.
Paaiškėjo, kad tai darė tas pats R.Pilsudskis, kurį reikėjo nužudyti.
S.Narkevičius paskambino jam ir pasakė, kad E.Gaudzevičius su R.Baratinsku išvyko apžiūrėti vilkiko, ir pakvietė R.Pilsudskį atvykti į „Bistromos“ kavinę.
Bet kavinėje R.Pilsudskis buvo dar su dviem draugais.
Jie buvo pakviesti po valandos susitikti prie sankryžos į Cinkiškius, kur neva turėjo atvykti vilkikas.
Tada žudikai nuvažiavo į S.Narkevičiaus namus ir tarėsi, ką daryti. Buvo sugalvota pasiūlyti aukoms nuo Cinkiškių pavažiuoti į ramesnę vietą, kur V.Gembutas juos visus pažadėjo nušauti.
Tačiau šio plano įgyvendinti iki galo nepavyko. R.Pilsudskis ir jo draugas V.Čereška buvo nužudyti, o septyniais šūviais sužeistas J.Velykis apsimetė mirusiu, o vėliau pabėgo.
Auką bandė nugirdyti
Po šių žudynių buvo gautas nurodymas nužudyti ir sodo namelio rūsyje įkalintą E.Gaudzevičių.
Paskutinį vakarą dar buvo bandoma nugirdyti iki tol tylėjusį Lašą ir iš jo išpešti, kur slepia savo kontrabandinį spiritą ir pinigus.
„Aš visą naktį su juo gėriau, bet net ir apgirtęs jis pareiškė, jog nieko nepasakys. Jis buvo tvirtas žmogus – žinojo, kad bus nužudytas, tačiau nieko neprasitarė“, – pasakojo R.Baratinskas.
Kitą dieną V.Gembutas ir S.Narkevičius pasmaugė Lašą ir užkasė netoli sodo namelio.
Po to, kai E.Gaudzevičius ir keli jo gaujos nariai buvo išžudyti, pagrobimo sumanytojai ėmė atiminėti Lašiniams priklausantį turtą.
Žudiką aplankė kameroje
Praėjus kelioms savaitėms po žudynių policija sulaikė R.Baratinską. Netrukus areštinėje jį aplankė R.Kuzminas.
„Mane pasikvietė nusikaltimą tyrusio Kauno policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos vienas vadovų ir pasakė, kad vienas žmogus nori su manimi pasikalbėti. Netrukus į kabinetą įžengė R.Kuzminas – mes buvome palikti vieni. Ramūnas pasakė, kad viską sutvarkys, tik pareikalavo tylėti“, – pasakojo R.Baratinskas.
Gal R.Baratinskas ir būtų tylėjęs, bet netikėtai prabilo S.Narkevičius.
„Mane išsikvietė tuometis Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Vladimiras Kakoškinas su kitais pareigūnais. Buvo parodytas įrašas su S.Narkevičiaus prisipažinimu ir pasiūlytas sandėris“, – pasakojo R.Baratinskas.
Jis turėjo ne tik prisipažinti dėl dalyvavimo Kėdainių žudynėse, bet ir padėti atskleisti kitus savo bendrininkų praeityje padarytus nusikaltimus.
Už tai jam buvo pažadėta, kad gaus ne daugiau kaip 12 metų nelaisvės.
„Bet pareigūnai iškėlė vieną sąlygą – aš turiu pamiršti, kas buvo tikrieji Kėdainių žudynių užsakovai“, – kalbėjo R.Baratinskas.
Nužudymas – lyg įspėjimas
Kad viską kalbėti gali būti pavojinga, Marafonas suprato po kelių dienų, kai išgirdo, jog savo namo kieme buvo nužudytas R.Kuzminas.
„Buvau įsitikinęs, kad šią žmogžudystę užsakė tikrieji Kėdainių žudynių sumanytojai siekdami pašalinti pavojingą bendrininką. Supratau, kad kita jų auka galiu būti aš“, – sakė R.Baratinskas.
Teismas prokuroro nepaklausė
Prokurorai savo pažadą įvykdė. 2002 metais Kauno apygardos teisme prokuroras Gediminas Bučiūnas už tai, kad R.Baratinskas padėjo atskleisti ne tik šį, bet ir daugiau savo bendrininkų padarytų nusikaltimų, paprašė jam skirti tik 12 metų nelaisvės.
Kai teisėjų kolegija paskelbė, kad R.Baratinskui skiriamas įkalinimas iki gyvos galvos, prokuroras teismo salėje net nualpo.
Vėliau patys prokurorai žengė iki šiol negirdėtą žingsnį – šį nuosprendį, kaip pernelyg griežtą, apskundė Apeliaciniam teismui.
Tačiau teismas atmetė prokuratūros skundą ir įkalino R.Baratinską iki gyvos galvos.
