Penkias kojų operacijas iškentusi ir dar kita tiek jų laukianti I.Saldytė priversta dalyvauti net keliuose teismo procesuose, gilintis į bylas, kovoti su kaltę neigiančiais oponentais.
Skundo autorius V.Pšalgauskas gaišina ne tik auką, bet ir visus kitus su byla susijusius žmones – trijų teisėjų kolegiją, posėdžių sekretorę, prokurorą.
Iš avarijos išsirutuliojo trys bylos, kuriose nukentėjusia pripažinta I.Saldytė. Be telefono vagystės dar teisiamas buvęs Kėdainių patrulis Lukas Tamošaitis, kuris didžiuliu greičiu lėkdamas „Audi“ ją sužeidė ir paspruko iš nelaimės vietos. Trečioje byloje dėl kolegos dangstymo teisiama buvusi Kėdainių policijos tyrėja Rūta Stankutė.
I.Saldytei ypač sunku bus po kelių savaičių – kovodama dėl teisingumo lapkričio 6, 7 ir 8 dienomis I.Saldytė ji turės lankytis visų trijų bylų posėdžiuose.
„Norėdamas pakelti tokį tempą, žmogus, ko gero, iš viso turėtų nedirbti“, – nelinksmai ištarė į teismų maratoną panardinta mergina.
I.Saldytė dirba draudimo bendrovėje, o priverstinės nedarbo dienos jai kaskart atneša nuostolius.
Byla nejuda iš vietos
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai šių metų balandį pripažino kaltu Pakruojo rajone gyvenantį tolimųjų reisų vairuotoją V.Pšalgauską dėl telefono vagystės ir skyrė jam 10 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigodamas vakarais ir naktimis būti namuose.
V.Pšalgauskas taip pat buvo įpareigotas I.Saldytei atlyginti 363 eurų dydžio turtinę ir 500 eurų neturtinę žalą.
Vyras buvo nuteistas tik už telefono vagystę – jis nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn nei už avarijos aukos palikimą be pagalbos, nei už neteisėtą elektroninių duomenų perėjimą ir įgijimą.
Vairuotojui apskundus nuosprendį, bylos svarstymas persikėlė į Kauno apygardos teismą.
Tačiau nagrinėjimas nejuda iš mirties, nes posėdžiuose nesirodo pats skundo autorius, o jo advokatas vieną kartą buvo užimtas kitoje byloje, kitą sykį susirgo.
Trečiadienį teko atidėti jau ketvirtą posėdį – jis nukeltas į lapkričio 6-ąją, bet nežinia ar įvyks.
Spalio pradžioje trečio posėdžio išvakarėse V.Pšalgauskas paskambino savo advokatui ir pareiškė, jog iš viso nepageidaujantis vykti į teismą.
Tačiau Danutės Giačaitės vadovaujama teisėjų kolegija nusprendė, jog jo dalyvavimas yra būtinas.
„V.Pšalgauską nelengva surasti – posėdžių sekretorei nepavyko jam prisiskambinti“, – atsiduso sąžiningai į kiekvieną posėdį atvykstanti I.Saldytė. Nepavyko jo rasti ir naujienų portalui lrytas.lt.
Mergina neslėpė, jog teisinis procesas, kurį sudaro net trys baudžiamosios bylos, jai atima nemažai jėgų ir nervų, kiekvienam posėdžiui reikia pasiruošti, todėl atidėliojimai vis labiau vargina.
„Susidaro įspūdis, kad Lietuvoje daug geriau gyventi įstatymų pažeidėjams, o ne nuo jų nukentėjusiems žmonėms“, – ištarė kėdainietė.
Trys gėdingos bylos
Kraupi eismo nelaimė įvyko praėjusių metų birželio 13 dieną Dotnuvos miestelyje (Kėdainių r.), bet teisminiai procesai dar nėra pasibaigę.
Kad priartėtų prie teisingumo, merginai ir jos šeimos teko pereiti kryžiaus kelius.
Šiuo metu vis dar vyksta L.Tamošaičio teismas, kuris gyvenvietėje vairuodamas apynaujį nuosavą „Audi“ greitį viršijo beveik pustrečio karto ir lėkdamas maždaug 115 kilometrų per valandą rėžėsi į priekyje važiuojančią I.Saldytę.
Teisiamųjų suole atsidūrė tik L.Tamošaitis, nors iš avarijos vietos, kurioje buvo sąmonę praradusi mergina, pasistengė kuo greičiau dingti ir kartu su juo važiavusi Kėdainių patrulė 23 metų Kristina Boguševičiūtė.
Įtariama, kad L.Tamošaitis eismo nelaimę sukėlė girtas – apie jo neblaivumą paliudijo kiti Kėdainių policininkai, su kuriais jis bendravo tą patį vakarą atvykęs į komisariatą.
L.Tamošaitis ir K.Boguševičiūtė buvo atleisti iš darbo, kaip ir jo dangstymu įtarti Kėdainių policijos pareigūnai Rūta Stankutė bei Donatas Šimkus.
Avariją forminusi tuometė policijos tyrėja R.Stankutė dabar yra teisiama dėl piktnaudžiavimo.
Abejingumas – šiurpinantis
I.Saldytė stebėjosi žmonių abejingumu – iš pradžių ją likimo valiai paliko Kėdainių policininkas 25 metų L.Tamošaitis, o paskui pastarojo pavyzdžiu pasekė V.Pšalgauskas.
Mergina tuo metu bejėgė gulėjo apvirtusiame ant stogo automobilyje, tad buvo brangi kiekviena akimirka.
Privažiavus tolimųjų reisų vairuotojui V.Pšalgauskui, prie avarijos vietos tikriausiai dar nieko nebuvo, nes I.Saldytės tėvas Vilius Saldys ir kiti pirmieji liudininkai pasirodė praėjus maždaug 10–15 min. nuo susidūrimo.
Paslapčia pavogęs telefoną, V.Pšalgauskas greitai dingo iš avarijos vietos, o paskui lyg niekur nieko ėmė juo naudotis – atkūręs gamyklinius parametrus ir įsidėjęs savo SIM kortelę, prisijungė prie socialinių tinklų, elektroninio pašto, darė nuotraukas.
Draudimo eksperte dirbanti I.Saldytė prarado ne tik svarbią asmeninę informaciją, šeimos nuotraukas, bet ir telefone, SIM kortelėje buvusius klientų duomenis – jų pasų ir kitų dokumentų kopijas su asmens kodais, su jais sudarytų sutarčių kopijas, maždaug 600 telefono numerių, iš ten taip pat buvo galimybė prie draudimo sistemų.
Mergina baiminasi, kad visi šie duomenys neatsidurtų sukčių rankose.
Smarkiai sužalota mergina dėl telefono vagystės patyrė daug papildomo streso, turėjo jo ieškoti per policiją, o per vargus atgavusi ryšio priemonę rūpintis jos duomenų atkūrimu. Pareigūnai po kurio laiko nustatė, kieno rankose atsidūrė I.Saldytės telefonas.
Teisme bandė išsisukti
V.Pšalgauskas teisme įtikinėjo ištraukęs I.Saldytę iš automobilio, bet mergina tai paneigė – ją iškėlė ugniagesiai gelbėtojai, padedami jos tėvo V.Saldžio ir greitosios pagalbos felčerės.
I.Saldytė buvo du kartus praradusi sąmonę ir abu kartus atsibudo mašinoje, bet nei ji, nei daugybė liudininkų prie mašinos V.Pšalgausko nematė.
V.Pšagauskas duodamas parodymus policijai aiškino sustojęs ir padėjęs nukentėjusiajai, o paskui nuvažiavęs tolyn, bet buvo priverstas grįžti iki avarijos vietos, nes pakeliui link Kauno sustojęs degalinėje pasigedo piniginės.
Beieškodamas jos, rado apdaužytą telefoną ir jį pasiėmė.
Išaiškėjo, kad vilkiko vairuotojo nebuvo nurodytoje degalinėje, – melą atskleidė vaizdo kameros, jis nebuvo ir sugrįžęs į eismo nelaimės vietą.
Teisme vilkiko vairuotojas dėstė jau kitaip: taip, negrįžau, pasiėmiau sudaužytą telefoną, gulintį už 50–100 metrų nuo avarijos vietos, ir nuvažiavau, o kodėl parodymai skiriasi, neaiškinsiu. V.Pšalgauskas neva manė, kad telefonas niekam nepriklauso.
V.Pšalgauskas anksčiau jau dukart teistas už dokumentų klastojimą ir kitą nusikaltimą, be to, buvo patekęs į teisėsaugos akiratį dėl moters sužalojimo, tačiau baudžiamosios atsakomybės išvengė su ja susitaikęs.
