Tiesa apie Vanagą, jo garbingą kovą, pasišventimą buvo žinoma ir anksčiau, tačiau norint įrodyti, kad V.Titovas skleidė melagingus prasimanymus, reikia oficialių įstaigų, profesionalių istorijos tyrinėtojų išvadų.
Kovojo garbingai
„A.Ramanauskas-Vanagas nebuvo išleidęs nė vieno potvarkio, skatinančio susidoroti su nekaltais civiliais gyventojais, nė vieno žodinio įsakymo.
Priešingai, jis dėjo ypatingas pastangas, kad į ginkluotą kovą prieš okupantus įsitraukę žmonės visuomet veiktų garbingai, brangintų partizanų vardą, puoselėtų ir skleistų lietuvybės, laisvės idėjas, palaikytų draugiškus ryšius su gyventojais.
Tie, kurie prisišlieję prie partizanų imdavo bauginti gyventojus, darydavo jiems skriaudas, būdavo griežtai baudžiami, netgi vykdomos mirties bausmės.
A.Ramanausko-Vanago paieškai okupacinės pajėgos skyrė milžinišką dėmesį, buvo užverbuota net 50 šnipų. Suėmus jį, buvo išmokėtos įspūdingos premijos ir paskelbta apie kovos su pasipriešinimu pabaigą“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo atsakymus iš Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir kitų institucijų apie A.Ramanauską-Vanagą neseniai gavęs Klaipėdos prokuroras Simonas Genys.
Ikiteisminiame tyrime dėl partizanų vado paniekinimo dar reikės sulaukti specialistų byloje pripažinti istoriko iš Vilniaus vertinimo, patikrinti per kratą paimtų V.Titovo kompiuterio duomenis, atlikti kitus reikalingus veiksmus.
Kryptinga purvo ataka?
Kratos metu pas uostamiesčio Tarybos narį buvo aptiktos istorinė statistika, kurioje nurodyti sovietinės okupacijos mastai – šimtai tūkstančių žmonių buvo nužudyta, suluošinta, ištremta, patyrė kankinimus.
Keista, kad turėdamas rankose kraupią statistiką apie Lietuvos kančias susidūrus su SSRS grobikais, V.Titovas išdrįso žarstyti protu nesuvokiamus kaltinimus.
Klaipėdos politikas, anksčiau demonstratyviai segėjęs Georgijaus juostelę, o Lietuvą pavadinęs fašistine valstybe, liepą pareiškė, kad A.Ramanausko-Vanago iniciatyva buvo nužudyta 8 tūkst. žmonių, netgi vaikų, jis esą asmeniškai skelbdavo mirties nuosprendžius.
„Ar jūs iš tikrųjų galvojate, kad verta įamžinti žmogų, kurio iniciatyva buvo nužudyta apie 8 tūkst. taikių piliečių ir vaikų? Aš manau, kad tokių žmonių atminimui ne vieta Klaipėdoje“, – kalbėjo V.Titovas vykstant diskusijai dėl A.Ramanausko-Vanago atminties įamžinimo, pakabinant lentelę buvusiame Klaipėdos pedagoginiame institute, kuriame būsimas laisvės kovotojas studijavo 1937-1939 metais.
A.Ramanauską-Vanagą panašiai juodino ir Rusijos valdžios atstovai prieš spalio pradžioje vykusias jo iškilmingas laidotuves Vilniuje. Tai tik sustiprina abejones, kad V.Titovas veikia išvien su purvo pilstytojais iš kaimyninės šalies, naudojantiems tokią pačią leksiką.
V.Titovas portalui lrytas.lt pareiškė savo žodžių apie partizanų vadą A.Ramanauską-Vanagą neišsižadantis ir nė kiek dėl jų nesigailintis – esą jis rėmėsi 1957 metų LTSR Aukščiausiojo teismo nuosprendžiu, kuriuo partizanui skirta mirties bausmė.
Tačiau šiame nuosprendyje nėra jokių įrodymų, jokio tariamų partizano nusikaltimų skaičių pagrindimo – tai nieko stebėtino žinant, kaip sovietinių represinių įstaigų kabinetuose buvo masiškai kurpiamos bylos prieš laisvės kovotojus, stengiantis juos paversti „banditais“, kaip raudonieji sadistai kankindavo aukas ir falsikuodavo jų „prisipažinimus“.
Patyrė žiaurius kankinimus
Šviesios atminties laisvės kovotoją, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vadą, LLKS Tarybos 1949 metų vasario 16-osios deklaracijos signatarą, brigados generolą A.Ramanauską-Vanagą sovietai po itin žiaurių kankinimų sušaudė 1957 metų lapkričio 29 dieną Vilniuje.
Legendinio partizano palaikai šiais metais buvo rasti Antakalnyje esančiose Našlaičių kapinėse, o Spalio 5-6 dienomis Vilniuje įvyko iškilminga valstybinių laidotuvių ceremonija.
2018-uosius Seimas paskelbė A.Ramanausko-Vanago metais.
