41 metų M.Matulos Tauragėje įsteigtos ir registruotos viešosios įstaigos „Msc’ Matula Sports Consulting“ veikla domėjęsi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai atskleidė, kad ji veikė neskaidriai, – neteikė privalomų finansinių ataskaitų, nemokėjo mokesčių valstybei.
FNTT išsiaiškino, kad per 7 metus fiziniai ir juridiniai asmenys į šios viešosios įstaigos banko sąskaitą už paslaugas įvairia valiuta pervedė solidžią sumą – daugiau kaip 840 tūkst. eurų.
Dalį gautų pinigų M.Matula iš savo įstaigos sąskaitos banke išgrynino bankomatuose.
Įtariama, kad Vilniuje gyvenantis futbolo agentas, pažeidinėdamas įstatymus, vengdamas mokesčių, nuo valstybės galėjo nusukti ir pasisavinti daugiau kaip 100 tūkst. eurų.
M.Matula kaltu neprisipažino, teisme įrodinėjo, kad kaltinamoji išvada, kurioje nenurodoma nusikalstamos veiklos vieta, laikas, jos pobūdis, neatitinka įstatymų reikalavimų.
Vilnietis prašė baudžiamosios bylos medžiagą grąžinti prokuratūrai kaip netinkamai parengtą.
Kaltinamojo advokatas teismui pateikė nepriklausomų ekspertų išvadas dėl M.Matulos ir jo įmonės veiklos, kurioje esą atskleistas kitoks nei FNTT ikiteisminio tyrimo medžiagoje vaizdas.
M.Matula paprašė iškviesti į teismą liudytojus – įstaigos deklaracijas Mokesčių inspekcijai rengusią ir teikusią buhalterę, buvusį Klaipėdos futbolo klubo „Atlantas“ žaidėją Leonardą da Silvą, su kuriuo atsiskaitydavo grynaisiais.
Šiek tiek sunerimęs, kad teismo procesas neįstrigtų, Klaipėdos apygardos teisėjas Remigijus Preikšaitis pasiteiravo: „Kaip su legionieriumi, ar reikės jį kviesti iš Brazilijos?“
„Kaip tik šiuo metu brazilas Lietuvoje, pasirengęs atvykti į teismą. Jis gali šnekėti anglų, rusų ir portugalų kalbomis“, – teisėją nuramino M.Matulos advokatas.
Prokuroras Linas Kiaurakis neprieštaravo, kad teismas apklaustų nurodytus liudytojus, pridėtų prie bylos nepriklausomos ekspertės išvadą dėl M.Matulos ir jo įstaigos veiklos.
Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodoma, kad M.Matula pasirašinėjo tarpininkavimo sutartis su keliais Lietuvos ir Brazilijos futbolo klubais, o jie sudarydavo sutartis su Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos sporto klubais.
Tyrėjai teigė per kratas Tauragėje ir Vilniuje M.Matulos gyvenamosiose patalpose finansinių dokumentų atradę po lova, polietileno maišeliuose.
Jų žiniomis, viešosios įstaigos buhalterinės apskaitos netvarkė nei pats direktorius, nei jo žmona užsienio pilietė.
Siekiant užtikrinti civilinį ieškinį dėl valstybei padarytos finansinės žalos, buvo laikinai apribotos M.Matulos teisės į 90 tūkst. eurų vertės turtą.
Jeigu įtarimai pasitvirtintų, „Msc’ Matula Sports Consulting“ vadovui grėstų maksimali laisvės atėmimo iki 10 metų bausmė.
Futbolo agentą labiausiai pribloškė ne apskaičiuota žala valstybei, o oficialūs pranešimai, kad per kratą jo bute finansiniai dokumentai esą aptikti po lova sukrauti į polietileno maišelius.
„Pats juos parodžiau – gulėjo stalčiuose, man nėra ko slėpti.
Kratų protokoluose nepažymėta, kad dokumentai rasti maišuose. Kodėl skleidžiamos melagingos žinios?“ – stebėjosi M.Matula.
