Klaipėdos uostą pasiekė degęs keltas: paviešino akimirką, kas žmonėms priminė „Titaniką“

Tai BNS patvirtino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinio direktoriaus padėjėja ryšiams su visuomene Dovilė Ringis.

Į uostą laivas atplaukė pats apie 21.30 val. Jį parlydėjo Karinių jūrų pajėgų laivai.

„Regina Seaways“ į uostą grįžo esant gana sudėtingoms oro sąlygoms, pučiam smarkiam vėjui ir esant dideliam bangavimui. Tačiau Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro vadas Eugenijus Valikovas LRT sakė, kad pavojus, jog keltas galėtų pasvirti ar apvirsti, nebuvo.

„Ne tokio pavojaus iškilusio nebuvo, kadangi laivas yra gana didelis, technologiškai gerai įrengtas, dėl to sąlygų apvirsti arba pakrypti nebuvo“, – teigė E. Valikovas.

Portalo lrytas.lt šaltiniai nurodė, kad išsigandusius žmones kelte linksmino kartu plaukęs orkestras iš Vokietijos. Tai žmonėms priminė akimirką iš „Titaniko“.

Spalio 2 d. apie 22 val. Klaipėdos uoste prisišvartavo incidentą Baltijos jūroje patyręs keltas „Regina Seaways“. Laivą iš jūros atlydėję Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų laivai „Šakiai“, „Skalvis“ ir „Jotvingis“ taip pat sėkmingai grįžo į Karo laivų flotilę.

„Sąlygos gelbėjimo operacijai tikrai nebuvo komfortiškos – bangų aukštis siekė tris ir daugiau metrų, laive per 300 žmonių. Todėl gelbėjimo operacijai buvo mestos didelės pajėgos – trys Karinių jūrų pajėgų laivai, kurie galėtų sutalpinti tokį keleivių skaičių ir juos saugiai parplukdyti į krantą, taip pat trys kariuomenės sraigtasparniai, kurie budėjo pasirengę pakilti ir nedelsiant pradėti keleivių perkėlimą”, – sakė Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro viršininkas komandoras Eugenijus Valikovas.

Pasak komandoro, jūrų gelbėjimo centrai iš Latvijos, Lenkijos ir Švedijos taip pat buvo pasirengę prireikus nedelsiant skirti įvairių tipų sraigtasparnius.

Antradienio vakarą laukiant į Klaipėdą atplaukiant gaisrą patyrusio „DFDS Seaways“ kelto „Regina Seaways“ uostamiesčio savivaldybėje surengtas Ekstremalių situacijos komisijos posėdis.

Savivaldybė savo ruožtu pranešė esanti pasirengusi priimti laivo keleivius.

„Kelto keleivių priėmimui pasiruošusios visos tarnybos (greitosios pagalbos, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, pasienio tarnyba, muitinė). Krante laukiama keleivių išlaipinimo“, – teigiama Klaipėdos savivaldybės pranešime.

Savivaldybė tvirtina numačiusi patalpas keleiviams patalpinti, jei jų prireiks. Tam numatoma panaudoti „Švyturio“ areną.

„Keleiviams ir jų artimiesiems bus suteikta visa reikiama pagalba, jau esame tam pasirengę. Neabejoju, kad visos tarnybos puikiai atliks savo darbą“, – teigė Ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas Saulius Budinas.

Kaip informuoja Krašto apsaugos ministerija, Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras (JGKC) apie 17 val. 40 min. radijo ryšiu iš DFDS kelto „Regina Seaways“ gavo pranešimą, kad pavyko užvesti kelto pagrindinį variklį, ir laivas savo eiga juda link Klaipėdos.

Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivai tęsia judėjimą kelto link ir keltą lydės iki Klaipėdos uosto. Planuojama, kad KJP laivai keltą pasieks apie 20 val. Lietuvos laiku ir bus pasirengę suteikti būtiną pagalbą.

Papildomai pagalbą pasiruošę suteikti ir trys KOP sraigtasparniai.

Šiuo metu keleivių ir įgulos gyvybėms pavojaus nėra, incidentas likviduotas. JGKC nuolat palaiko ryšį su keltu ir, esant poreikiui, išlieka pasirengęs gelbėjimo operacijai.

Karinės jūrų pajėgos informavo, kad apie 13 val. 45 min. Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras gavo pranešimą, jog Rusijos išskirtinėje ekonominėje zonoje kelto „Regina Seaways“ įvyko sprogimas ir keltas užsidegė.

Praėjus kelioms valandoms nuo nelaimės pradžios Rusijos žiniasklaida informavo, kad visi keleiviai yra saugūs ir gaisras kelte lokalizuotas.

Portalo „RIA Novosti“ teigimu, laivas dreifuoja, variklis neveikia.

„Visi žmonės sveiki, yra laive, panikos nėra, sužeistųjų nėra. Vykdoma gelbėjimo operacija“, – naujienų agentūrai BNS sakė Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro viršininkas Eugenijus Valikovas. 

Incidento vieta – apie 110 km nuo Klaipėdos jūrų uosto. Keltas iš Voketijos miesto išplaukė spalio 1 dieną.

Kaip informuoja Lietuvos Respublikos vyriausybė, kelto „REGINA SEAWAYS“ variklių skyriuje gaisras užgesintas, nukentėjusių nėra.

Bandoma pataisyti vieną iš variklių, kad keltas parplauktų savo eiga, tačiau kelto kapitonas yra paprašęs keleivių evakuacijos.

Šiuo metu gelbėjimo operacijai talkina Rusijos Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras (JGKC) (laivas šiuo metu yra Rusijos paieškos ir gelbėjimo zonoje), Rusija skyrusi 2 laivus gelbėjimo operacijai, pagalbą pasirengęs suteikti ir šalia incidento rajono esantis Vokietijos karinis laivas.

Nepavykus pataisyti variklio, keltą planuojama buksyruoti iki Lietuvos išskirtinės ekonominės zonos (IEZ) ribos. Į incidento vietą išvyko 5 Lietuvos Karinių jūrų pajėgų laivai (numatomas atvykimas į incidento vietą už 3 val.), kurie esant poreikiui ir nepablogėjus oro sąlygoms bus pasirengę vykdyti keleivių evakuaciją.

Lietuvos JGKC vadovas koordinuojasi tiesiogiai su Rusijos JGKC.

Gelbėjimo operacijoje – didžiulės pajėgos

Pranešus apie nelaimę į įvykio vietą nedelsiant išskrido Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnis AS-365 „Dauphin“, jis padarė laivo nuotraukas, taip pat vykdyti gelbėjimo operaciją pasiųsti ir Karinių jūrų pajėgų laivai „Šakiai”, „Skalvis”, „Jotvingis” bei „Žemaitis”.

Planuojama, kad KJP laivai bus apie 18 val. Lietuvos laiku ir bus pasirengę, esant poreikiui, perlaipinti keleivius.

Gelbėjimo operaciją koordinuoja Kaliningrado jūrų gelbėjimo centras, nes keltas šiuo metu yra Baltijos jūroje, Kaliningrado jūrų gelbėjimo centro atsakomybės zonoje. 

Danijos kapitalo Klaipėdos keltų bendrovė „DFDS Seaways“ sprendžia, kaip išgelbėti keleivius iš antradienį Baltijos jūroje incidentą patyrusio kelto.

„Dabar sprendžiamas laivo buksyravimo ir keleivių klausimas. Buksyravimas užtrunka kažkiek laiko, ne 6, ne 8, bet gali būti ir parą ar daugiau. Laikyti keleivius kelte tiek laiko nėra prasmės. Bet evakuacijos klausimas irgi nėra paprastas, tam reikia tinkamo laivo, be to oro sąlygos nėra geros“, – BNS sakė „DFDS Seaways“ atstovas spaudai Vaidas Klumbys.

Anot jo, antradienį iš Vokietijoje esančio Kylio uostą į Klaipėdą plaukusio kelto „Regina Seaways“ variklių skyriuje buvo pastebėti dūmai.

„Gaisro nebuvo, buvo fiksuoti tik dūmai, atviros liepsnos nebuvo pastebėta ir varikliai automatiškai išsijungė. Variklių skyrius yra hermetizuotas, jokių temperatūros pokyčių nematome, viskas stabilu, keleiviai saugūs, niekas nenukentėjo“, – teigė V. Klumbys.

Kaip informuoja „Oro navigacijos“, ruošiantis galimai kelto „Regina Seaways“ keleivių evakuacijai „Oro navigacijos“ Aeronautikos gelbėjimo koordinacinis centras, bendradarbiaudamas su Jūrų gelbėjimo koordinaciniu centru, telkia Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų sraigtasparnius galimai keleivių evakuacijai iš laivo. 

Budintys paieškos ir gelbėjimo sraigtasparniai nukreipiami į Nemirsetos paieškos ir gelbėjimo postą, kad prireikus galėtų evakuoti keleivius iš laivo.  

Šiuo metu budintys paieškos ir gelbėjimo sraigtasparniai yra pakeliui į Nemirsetą.

Ugniagesiai bei Klaipėdos savivaldybė pasiruošę padėti incidentą Baltijos jūroje patyrusio kelto keleiviams.

Kaip BNS sakė vidaus reikalų ministro atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pasiruošęs keleivius priimti Klaipėdoje trečiadienio naktį.

„Departamentas informavo savivaldybę, kad, jei reikia, apgyvendins ir pamaitins keleivius Klaipėdoje. Kadangi yra didelis vėjas, nėra aišku, kada keltas į uostą įplauks, bet ugniagesiai yra pasiruošę padėti“, – sakė K. Vaitkevičius.

Anot jo, veiksmai derinami su Klaipėdos savivaldybe, kitomis tarnybomis.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas sako susisiekęs su Karinių jūrų pajėgų bei keltų bendrovės „DFDS Seaways“ vadovais – anot jo, neatmetama, kad keleiviai gali būti evakuojami ir sraigtasparniais. Jo žiniomis, gaisras apgadino apšvietimo, elektros sistemas – šiuo metu energija keltui teikiama iš atsarginio dyzelinio generatoriaus.

„Natūralu, kad ilgai tokiose pakankamai sudėtingose sąlygose žmonėms išbūti komplikuota. Svarbu, kad žmonės nėra ant denio ir gali būti viduje“, – BNS teigė meras.

Anot jo, tarnybos vertina riziką, kokiu būdu pargabenti keleivius į krantą, kadangi oro prognozės evakuacijai nėra palankios.

„Šioje vietoje turi būti vertinama, ar rizika buksyruoti esant nepalankioms oro sąlygoms yra didesnė, nei bandyti žmones nukelti nuo denio, skraidinti juos į Klaipėdą, ieškoti sprendimų, kur apgyvendinti, sušildyti, jei reikia, suteikti medicininę pagalbą“, – sakė jis.

„Pasakiau, kad pagal galimybes, kiek galėsime, esame pasiruošę padėti, kiek to reikės“, – pridūrė V. Grubliauskas.

Kaip naujienų portalą lrytas.lt informavo Krašto apsaugos ministerija, keltas, kuriame įvyko sprogimas, buvo netoli Bornholmo salos. 

Keltas nelaimės metu buvo Rusijos Federacijos vandenyse, juo plaukė 294 keleiviai ir 42 įgulos nariai. Kaip portalui „Atvirai Klaipėdai“ sakė Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro atstovė Akvilė Bertutė, gaisras kilo mašinų skyriuje.

Kaip pranešė naujienų agentūra Interfax, sprogimas įvyko netoli tos vietos, kur yra laivo variklis. 

„Kol kas jokių duomenų apie nukentėjusius asmenis neturime. Į pagalbą nuskubėjo Lietuvos ir Rusijos laivai“, – naujienų agentūrai „Interfax“ Kaliningrado gelbėjimo tarnybos kordinavimo centro vadovas Andrejus Permjakovas.

Premjeras Saulius Skvernelis krašto apsaugos ministrui Raimundui Karobliui nurodė, kad į gelbėjimo operaciją Baltijos jūroje užsidegus Lietuvos keltui būtų įtrauktos visos reikiamos pajėgos, o visuomenei būtų teikiama informacija.

„Premjeras informuotas apie įvykį ir kalbėjosi su krašto apsaugos ministru. Premjeras nurodė, kad būtų teikiama informacija visuomenei, o į gelbėjimo operaciją būtų mestos visos reikiamos pajėgos iš visų valstybės tarnybų“, – antradienį BNS sakė premjero atstovas spaudai.