Kalniečių ir Dainavos gyvenamuosiuose rajonuose gyvenantys ir dirbantys kauniečiai tikino, kad šią vasarą susidūrė su labai nemaloniu reiškiniu. Į grupes susibūrę jauno amžiaus vaikinai vagiliauja, plėšikauja ir smurtauja prieš niekuo dėtus žmones.
Nuo jaunuolių nukentėję gyventojai teigė, kad šie paaugliai gyvena vaikų gerovės centre „Pastogė“, yra nekontroliuojami ir po miestą šlaistosi ne tik dienomis, bet ir naktimis. Apie patirtus nuostolius ir sužalojimus yra pranešta policijai.
Žaliakalnio policijos komisariato pareigūnai sakė, kad tiria 10 atvejų, kai nusikaltimus galėjo padaryti šie nepilnamečiai. Tarp jų gali būti „Pastogės“ ir Kauno savivaldybės vaikų globos namų butuose gyvenantys nepilnamečiai.
Tokie jaunuoliai tarpusavyje pažįstami ir ypač mėgsta būriuotis prie P.Lukšio gatvėje esančio prekybos centro ir turgavietės.
„Pastogės“ direktorius Ričardas Kukauskas neslėpė, kad vienas globotinis tikrai yra įkliuvęs pareigūnams. Kiti, įtariama, nusikaltę nepilnamečiai neretai tik apsimeta šio vaikų gerovės centro gyventojais.
Kauno vaikų globos namų direktorė Elena Trimonienė taip pat pripažino, kad linkusių nusikalsti globotinių pasitaiko, bet jie nusižengia ar nusikalsta drauge su šeimose gyvenančiais nepilnamečiais.
Vaikai neretai bėga iš vaikų gerovės centro ir vaikų globos namų butų, sukontroliuoti juos labai sunku, nes suaugusiųjų galios prieš nepilnamečius labai ribotos.
Stebi prekeivių veiksmus
P.Lukšio gatvėje 60, prie buvusio prekybos centro „Vitebskas“, seniai veikia turgavietė. Joje ne vienus metus daržoves, vaisius, augalus pardavinėja ir kaunietė Ana Mitkienė.
Moteris teigė, kad nuolat mato greta turgavietės besibūriuojančius jaunus žmones.
„Jų susiburia apie dešimt. Matyti, kad yra ir labai jaunų, gal 10 metų vaikų, ir vyresnių – 14–17 metų jaunuolių. Jie kurį laiką stebi, kaip dirba turgaus pardavėjai, ką galima nugvelbti. Tada išsiskirsto po kelis ir pradeda veikti“, – pasakojo moteris.
A.Mitkienė teigė, kad tokie nepilnamečių susibūrimai vyksta ir dieną, ir vakare, po 22 valandos.
„Rugsėjo 3-iąją apie 14 valandą prie mano prekystalio pribėgę keli vaikai čiupo dėžutę su pinigais ir paspruko. Laimei, stambesnius pinigus laikau piniginėje, prisegtoje prie juosmens. Dėžutėje buvo smulkesni pinigai grąžai. Netekau apie 100 eurų“, – pasakojo moteris.
Rugsėjo 6 dieną po nakties A.Mitkienė rado suniokotą prekybos palapinės apatinę dalį. Todėl niekas palapine jau nebesinaudoja.
Moteris teigė, kad įžūlūs paaugliai neseniai nuo toje pačioje turgavietėje dirbančios kitos pardavėjos kaklo pribėgę nuplėšė auksinę grandinėlę. Apie šiuos įvykius moterys pranešė policijai.
Nežino, ar vyksta tyrimas
Panaši situacija yra ir kitoje turgavietėje – V.Krėvės prospekte 57, prie buvusio restorano „Pasimatymas“.
Čia dirbanti Daiva Kalvelytė pasakojo, kad dar vasarą, liepos mėnesį, iš jos paaugliai pavogė metalinę dėžutę su pinigais, kurioje taip pat buvo apie 100 eurų.
„Iš kitos pardavėjos pavogė net 600 eurų. Taip pat vis randame sulaužytų prekystalių, palapinių“, – sakė moteris.
Prie prekybos centro yra vaizdo kamera. D.Kalvelytė pasakojo, kad apsaugos darbuotojai parodė nufilmuotą medžiagą. Joje matyti, kaip trys paaugliai laužo palapines, mėto akmenis į automobilius.
„Policija šį įrašą turėtų turėti, bet jokių žinių, ar jie gaudo šiuos paauglius, neturime“, – sakė kaunietė.
Sumušė net penki jaunuoliai
Kalniečiuose gyvenantis 25 metų vyras „Laikinajai sostinei“ pasakojo, kad prieš dvi savaites su bičiuliu vakarojo Kalniečių parke, sėdėjo ant suolo.
„Pribėgę penki maždaug 16 metų vaikinai mus sumušė. Man sulaužė nosį, draugui – akinius. Išsigandę pabėgome, bet apie tai pranešėme policijai“, – sakė viešai prisistatyti bijojęs vyras.
Jis su bičiuliu taip pat laukia, kada policija informuos, ar pavyko nustatyti mušeikas.
Bijo ir dieną, ir naktį
A.Mitkienė pasakojo, kad su siaučiančiais ir vagiliaujančiais jaunuoliais bando kovoti savo jėgomis.
„Smulkių vandalizmo atvejų ar vagysčių būdavo ir anksčiau. Bet tai, kas pradėjo dėtis šią vasarą, jau yra nebevaldoma. Paaugliai tapo įžūlūs, atšauna, kad yra nepilnamečiai ir jiems niekas nieko negali padaryti. Jie net neslėpė, kad yra iš netoli mūsų turgavietės esančio vaikų gerovės centro „Pastogė“. Visi abiejų turgaviečių prekybininkai ir aplink gyvenantys žmonės vakarais bijo išeiti į lauką, kad jų nesumuštų ar neapiplėštų. Akylai saugomės ir dienomis“, – kalbėjo moteris.
A.Mitkienė sakė, kad kai kurie nukentėjusieji kreipėsi į policiją, bet daugelis bijo kištis ir viešinti tokius faktus.
„Man taip pat net šeimos nariai patarė patylėti. Bet jei visi tylės, jauni žmonės visai suįžūlės. Suprantu, kad vaikų teisės yra ginamos, bet lazda turi du galus. Visai nebaudžiami pasijutę paaugliai vis labiau mus terorizuoja. Nejaugi vaikų gerovės centre nėra visai jokios tvarkos? Akivaizdu, kad vaikai iš globos namų išeina net naktimis, daro nusikaltimus ir jie gali būti vis sunkesni“, – svarstė A.Mitkienė.
Naktimis bėga per langus
Vaikų gerovės centro „Pastogė“ direktorius R.Kukauskas pranešė, kad per metus centre gyvena apie 100 įvairaus amžiaus nepilnamečių, kurie dėl įvairių priežasčių neturi pastogės.
„Pas mus patenka vaikai, iš kurių tėvų atimtos vaikų globos teisės, o kitų globėjų vaikai neturi. Kol jų ieškoma, nepilnamečiai gyvena pas mus, vidutiniškai iki metų. Nemaža dalis tokių vaikų, kurie nebuvo prižiūrimi, valkataudavo, yra be socialinių įgūdžių, turi elgesio sutrikimų, psichologinių problemų“, – pasakojo R.Kukauskas.
Vaikų gerovės centro globotinių, pasak direktoriaus, niekas nevaržo, nes to daryti teisiškai negalima. Dieną jie bet kada gali išeiti iš centro ir į jį sugrįžti.
„Duris užrakiname iš vidaus apie 22 valandą. Jei globotiniai grįžta vėliau, turi skambinti prie durų, kad atidarytume. Naktimis mes tikriname, ar visi nakvoja „Pastogėje“. Net jei durys būna užrakintos, nepilnamečiai randa būdų pasprukti. Bandome išsukti rankenas, kad langų neatsidarytų, bet jaunuoliai pritaiko kitas ir pabėga. Neretai tenka kreiptis į policiją ir skelbti bėglių paiešką“, – pasakojo direktorius.
Pasak R.Kukausko, „Pastogės“ vaikai, nors ir bėga iš šių namų, į nusikaltimus įsivelia retai.
„Aplinkinių gyvenamųjų rajonų jaunuoliai žino, kur yra „Pastogė“, ir neretai meluoja, kad gyvena pas mus“, – teigė vaikų gerovės centro direktorius.
Reikia geresnių modelių
Vis dėlto R.Kukauskas pripažino, kad teko susitikti su policijos pareigūnais ir prokurorais.
„Turiu pripažinti, kad vienas nepilnametis tikrai yra susidėjęs su bloga kompanija. Vyksta tyrimas dėl vagysčių ir kitokių veikų, todėl apie tai pasakoti negaliu. Bet manau, kad Kalniečių ir Dainavos gyvenamųjų rajonų gyventojai netrukus turėtų būti saugesni“, – sakė R.Kukauskas.
„Pastogės“ direktorius neslėpė, kad problema dėl vaikų, kuriais nesirūpina tėvai ar kiti globėjai, vis dar didžiulė.
„Mieste veikę keli vaikų socializacijos centrai uždaryti. Dabar visi vaikai, kuriems ieškoma naujų globėjų, apgyvendinami pas mus. Jie turi labai skirtingo lygio patirties ir problemų, todėl nėra gerai, kad visi gyvena drauge“, – sakė R.Kukauskas.
Centro vadovas teigė nemažai domėjęsis, kaip beglobių vaikų problema sprendžiama kitose šalyse.
„JAV yra 6 tipų vaikų socializacijos centrai. Pagal tai, kokių psichinių, psichologinių ir emocinių sutrikimų nepilnamečiai turi, pagal tai, ar vaikai linkę nusikalsti, ar jau yra nusižengę, jie paskiriami į atitinkamus centrus. Juose yra skirtingi apribojimai. Vienų centrų gyventojai išeiti į miestą gali kada nori, kituose taisyklės kur kas griežtesnės. Tokius metodus reikėtų taikyti ir pas mus“, – įsitikinęs R.Kukauskas.
Nepilnamečiai pažįsta vieni kitus ir buriasi
Egidijus Plauska, Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas: „Netoli vaikų gerovės centro „Pastogė“ yra dar trys butai, kuriuose gyvena reformuotų buvusių savivaldybės vaikų globos namų nepilnamečiai globotiniai.
„Pastogės“ ir tokių butų gyventojai vieni kitus pažįsta, todėl ir buriasi į grupes. Prekybos centras, esantis P.Lukšio gatvėje 60, greta esanti turgavietė, Čečėnijos aikštė yra tos miesto vietos, kur nuolat kyla problemų. Čia mėgsta burtis asocialūs asmenys, girtuokliai, veikia baras, kurį siekiame uždaryti. Todėl vaikai taip pat būriuojasi čia, ieško nuotykių.
Gavę gyventojų pareiškimų dėl jaunų žmonių chuliganizmo ir kitų veiksmų, jau kuris laikas tiriame, kas ir kokius administracinės teisės pažeidimus bei nusikaltimus daro. Šiuo metu tiriama 10 epizodų. Nustatyti du asmenų sumušimo atvejai, plėšimai, kelios vagystės iš spaudos kioskų.
Ištyrus žinomus epizodus paaiškės, kas ir kiek nusižengimų padarė.
Kol kas nustatyta, kad vienas „Pastogės“ auklėtinis padarė tam tikrus veiksmus, už kuriuos dabar yra policijos žinioje. Sulaikytas ir kitas globėjų neturintis nepilnametis, kuris nėra „Pastogės“ gyventojas.
Pats dažnai lankausi prie buvusio „Vitebsko“, matau, kad vaikai būriuojasi čia po du, kartais ir po keturis ar penkis. Tai nebūtinai reiškia, kad visi šie vaikai yra iš „Pastogės“ ar vaikų globos namų butų.
Vis dėlto problema dėl globėjų neturinčių nepilnamečių yra didelė. Mes dažnai gauname pranešimų, kad tokie vaikai pabėga iš laikinų pastogių, ne tik pavėluoja grįžti po kelias valandas, bet ir dingsta kelioms dienoms.
Vieni valkatauja, kiti keliauja aplankyti giminaičių ar tėvų, iš kurių vaikų globos teisės atimtos.
Tarp tokių vaikų būna ir daugiau nusikalsti linkusių nepilnamečių.
Viena priežasčių, kad tokie nepilnamečiai ne tik valkatauja, bet ir nusikalsta, yra ta, kad jų teisės ir laisvės labai didelės, o apriboti jas labai sunku. Šiuo metu tai galima padaryti tik išimtiniais atvejais.
Su socialiniais darbuotojais tariamės, kokių priemonių galima imtis. Pavyzdžiui, man atrodo, kad veiksminga būtų, jei vaikai už blogą elgesį būtų baudžiami – savaitgaliais neišleidžiami į miestą pramogauti. Tokios nuobaudos taikomos Olandijoje. Tokių, kurie laisvadienių ilgai neturėtų, Kaune tikrai yra.
Taip pat žinau, kad nepilnamečiai, neturintys nuolatinių globėjų, per mėnesį gauna tik 15 eurų. Turime duomenų, kad kai kurie vyresni jaunuoliai norėtų dirbti ir užsidirbti, bet jiems to daryti ne visada leidžiama. Artimiausiu metu rengsime susirinkimus su socialiniais darbuotojais, aptarsime šias problemas. Jei vaikai užsidirbtų pinigų, gal kai kurių nusikaltimų nebedarytų.“
Beglobius auklėtinius išskirstė po 13 butų
Elena Trimonienė, Kauno savivaldybės vaikų globos namų direktorė: „Kaune nuo 2016 metų pabaigos pradėjus reorganizuoti didelius savivaldybės vaikų globos namus dabar vietoj jų yra 13 butų, kuriuose gyvena buvusių vaikų namų globotiniai. Tokie butai yra Kalniečių, Eigulių, Šilainių, Vilijampolės gyvenamuosiuose rajonuose.
Šiuo metu tokiuose butuose gyvena 78 nepilnamečiai nuo 4 iki 18 metų. Daugiausia – paauglių. Kiekviename bute dienomis dirba po 2, naktimis – 1 socialinis darbuotojas.
Vaikai, jei neatsiranda kitų globėjų, tokiuose butuose gali gyventi iki pilnametystės. Taip pat jei ir sukanka 18 metų, bet jaunuolis mokosi profesinėje ar bendrojo lavinimo mokykloje, bute dar gali likti metus.
Tokiuose butuose gyvenantys nepilnamečiai į namus turi grįžti 22 valandą, tačiau būna, kad pavėluoja ar negrįžta. Tada tenka kreiptis į pareigūnus. Neslėpsiu, yra buvę atvejų, kad dėl nepilnamečių padarytų nusižengimų ar nusikaltimų buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Dalis jų pasitvirtino, bet nusikaltimų mūsų paaugliai padaro ir drauge su šeimose gyvenančiais paaugliais. Kartais įtarimai nepasitvirtina, nes visuomenė linkusi pirmiausia kaltinti vaikų globos namų gyventojus.
Mūsų vaikai kas mėnesį iš valstybės gauna 15,20 euro paramą, savivaldybė į jų sąskaitas perveda dar po 30 eurų vadinamųjų vaiko pinigų. Mes skatiname, kad nepilnamečiai savo reikmėms naudotų tuos 15 eurų, o likusius taupytų. Šeši paaugliai šią vasarą buvo įsidarbinę.
Vaikai, ypač paaugliai, tikrai žino savo teises, jomis naudojasi, bet neretai linkę pamiršti pareigas. Vis dėlto manau, kad po butus išskirstyti, o ne dideliuose vaikų globos namuose gyvenantys vaikai turi daugiau galimybių integruotis į visuomenę ir gyventi normalų gyvenimą.“
