Du savo sūnus nužudžiusi Alma Bružaitė, Tulpinių gaujos vadeiva Algimantas Vertelka, dėl keliolikos žmonių nužudymo kalintis Sigitas Gaidjurgis. Šie vieni garsiausių Lietuvos nusikaltėlių, kurie dienas leidžia Lukiškių kalėjimo kamerose, buvo tapę lėlininkės V.Kilšauskienės mokiniais.
„Įsivaizduokite, kaip vyrai, nuteisti kalėti iki gyvos galvos, pasiėmę nagų laką ant lėlių batelių dėliojo taškelius“, – kalbėjo V.Kilšauskienė.
Po pamokos ji nustebusi pamatė, kad kaliniai pasigamino lėlių, kurios buvo panašios į juos pačius.
Leido įsinešti žirkles
Lėlių meistrė V.Kilšauskienė Lukiškių kalėjime, pakviesta jo administracijos, lankėsi praėjusią savaitę. Ji kaliniams vedė lėlių gamybos pamokas, kurias pati lygina su terapija.
„Pasiūlymas apsilankyti Lukiškėse manęs nė kiek nebaugino. Turiu didelę ekstremalaus sporto patirtį, tad eidama į tokią vietą ieškojau ir gyvenimo pamokų sau“, – kalbėjo lėlininkė.
Tačiau vis dėlto šis apsilankymas buvo nepaprastas.
Menininkė pasakojo, kad reikėjo gauti nemažai leidimų, o kartu su užpildytais dokumentais ji gavo ir sąrašą daiktų, kurių negalima įnešti į kalėjimą: „Patikra buvo panaši į pasirengimą skrydžiui oro uoste. Metalo detektoriai, iščiupinėtas kiekvienas įsinešamas daiktas.“
Apsaugos darbuotojai įtariai žvelgė ir į žirkles, kurios lėlininkės pamokose yra būtinos. Vis dėlto buvo padaryta išimtis ir dėl žirklių, ir dėl metalinių vielų.
Atpažino ne visus mokinius
Kalėjimas V.Kilšauskienei nepadarė labai prasto įspūdžio: „Nebuvo jokių blogų kvapų. Man jis net paliko geresnį įspūdį nei kai kurios Lietuvos ligoninės.“
Buvo kas net sužavėjo, tarkim, unikalus senovinis grindinys.
Prieš pat įeidama į kalėjimo patalpas meistrė buvo perspėta nebijoti. Personalas moterį lydėjo kiekviename žingsnyje.
Galiausiai į specialią patalpą buvo atvesti devyni vyrai ir viena moteris – A.Bružaitė.
„Iš viso būrio aš atpažinau Algimantą Vertelką ir Sigitą Gaidjurgį. Kitų nežinojau. Nepažinau ir A.Bružaitės. Ši kalinė labai pasikeitusi nuo tų laikų, kai ją dažnai rodydavo per televiziją“, – įspūdžiais dalijosi V.Kilšauskienė.
Kaip vėliau paaiškėjo, pamokoje taip pat dalyvavo už advokato Sergejaus Novikovo nužudymą nuteistas Jonas Dambrauskas, kalėjime kameros draugą nužudęs Kęstutis Matijošaitis, televizijos laidos gelbėtojos Viltės Stankutės žudikas Nerijus Kalaušis, du žmones nužudęs Nikolajus Jadovas, taip pat Tomas Tamašauskas.
Kūrybos ėmėsi „elitas“
Pamokos pradžioje kaliniai buvo nedrąsūs ir nelabai klausėsi, ką sakė lėlininkė.
„Jie plepėjo, tačiau vėliau, užsiėmimui įsivažiavus, atsipalaidavo, tad prasidėjo įdomesni pokalbiai“, – pasakojo V.Kilšauskienė.
Iš viso būrio nuteistųjų vienintelis N.Jadovas praeityje buvo susijęs su daile ir menais.
„Man jie skundėsi, kad kalėjime nėra ką veikti: „Koks mums skirtumas, kas čia bus, svarbu, kad nebūtų nuobodu, nes ir taip sėdime rankas sudėję 24 valandas“, – perpasakojo lėlininkė.
Iš karto buvo matyti ir tai, kas kokį statusą užima kalinimo įstaigoje.
„Manau, kad šiai pamokai buvo atrinkti „vadai“, o vadinamųjų pavaldinių buvo vos keletas. Šiaip ar taip, susirinko visas kalėjimo „elitas“, „grietinėlė“, – pasakojo V.Kilšauskienė.
A.Vertelka jai pasirodęs visų vadų vadas.
„J.Dambrauskas – labai malonus ir išsilavinęs žmogus, tikras inteligentas. Jis man pasirodė labai protingas“, – pasakojo meistrė.
Gerų žodžių ji negailėjo ir dukart kalėti iki gyvos galvos nuteistam S.Gaidjurgiui.
„Jis darė viską, ką pasakiau. Tiesiog kuklumo įsikūnijimas“, – pridėjo V.Kilšauskienė.
K.Matijošaitis taip pat ją nustebino. Mat jis – taip pat kuklus žmogus, nors, pasak moters, spaudoje buvo rašoma, kad jis „verchas“.
Pamokos metu buvo girdėti ir meistrei nejuokingų juokelių – juos laidė jaunesni kaliniai.
„Liepiau jiems padaryti skylutę su adata, o jie pajuokavo, kad atsineš ylą, nes turi, ir panašiai“, – užsiminė V.Kilšauskienė.
Kaliniai užsidėjo kaukes?
Kaliniai su meistre dalijosi ir mintimis apie dienas kalinimo įstaigoje, sakė labai norintys dirbti ir būti naudingi visuomenei.
„Mes būtume naudingi, juk visi ką nors gerai mokame, bet niekas neduoda darbo“, – skundėsi nuteistieji.
Už grotų laiką leidžiantys vyrai pasakojo gerai susigyvenę, todėl nenorintys būti išvežti į kitas kalinimo įstaigas ir išskirstyti.
„Nesupratau, ar juos taip smarkiai pakeitė kalėjime praleisti metai, ar jie buvo dviveidžiai – užsidėjo kaukes prieš mane“, – svarstė menininkė.
Skundėsi kalinimo sąlygomis
Vyrai su lėlininke kalbėjosi ir apie kalėjimo sąlygas.
„Vienas per kitą šaukdami jie man pasakojo, kaip jiems čia negerai, sakė, kad gali būti geri“, – pasakojo ji.
Pačiai V.Kilšauskienei kalinių gyvenimo sąlygos atrodė normalios.
Kaliniams dažnai rengiami įvairūs užsiėmimai.
„Atskiruose aukštuose pas juos net vyksta parodos. Juk tarp jų yra menininkų, skulptorių“, – sakė lėlininkė.
Moteris taip pat pastebėjo, kad nuteistieji gerbia kalinimo įstaigos pareigūnus: „Kreipiasi į prižiūrėtojus: „Auklėtojau, viršininke.“ Jie į juos žiūri su pagarba.“
„Kad ir kaip būtų, jie man aiškino, kad reikia gyventi šia diena. Kas buvo vakar, tegul ir lieka vakarykštei dienai, nes rytojaus gali nė vienas nebesulaukti. Sakė, kad viskas yra puiku ir į gera“, – pasakojo V.Kilšauskienė.
Pakvietė kalėjimo karalienė
V.Kilšauskienę po lėlių gaminimo pamokos į savo kamerą pasikvietė A.Bružaitė.
„Manau, kad ji tiesiog norėjo sulaukti svečio. Ko gero, buvau pirmas iš laisvės atėjęs žmogus, kuris įžengė į vidų“, – sakė lėlininkė.
A.Bružaitės elgesiu stebėjosi net Lukiškių kalėjime dirbantys pareigūnai.
Pasirodo, kad į savo kamerą V.Kilšauskienę pakvietusi A.Bružaitė leidimą sulaukti svečių suderino pati.
Apsaugininkui leidus, menininkė jau sukiojosi ten, kur dienas leidžia viena garsiausių Lietuvoje iki gyvos galvos už sūnų nužudymą kalinčių moterų.
„A.Bružaitė man aprodė savo kamerą. Papasakojo, ką veikia ir kaip gyvena. Ji yra šio kalėjimo karalienė“, – apie nuteistąją kalbėjo V.Kilšauskienė.
Tokį titulą A.Bružaitei priskyrė patys kaliniai.
„Karalienė ji todėl, kad geriausiomis sąlygomis gyvena geriausioje kameroje. Pas mus Lietuvoje daug kas norėtų turėti tokius patogumus, kokius turi ji. Ji man pasirodė maloni, mandagi, simpatiška, tvarkinga moteris“, – įspūdžiais dalijosi lėlininkė.
V.Kilšauskienė kameroje pas A.Bružaitę išbuvo apie penkias minutes, tačiau per tą laiką moterys spėjo pasikalbėti apie nuteistosios gyvenimą.
Kalintys sutuoktiniai veržiasi į laisvę
Prieš trejus metus A.Bružaitė (nuotr.) Lukiškių kalėjime susituokė su taip pat iki gyvos galvos nuteistu kalėti Rolandu Svirbutavičiumi.
Jis bausmę atlieka už keturių žmonių nužudymą. Dabar pora yra ne tik susituokusi, bet ir drauge veržiasi į laisvę.
Abu nuteistieji teismams įteikė prašymus sušvelninti jiems paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.
Savo prašymus žudikai grindė pernai priimtu Europos žmogaus teisių teismo sprendimu, kuriuo buvo konstatuota, kad Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3-iąjį straipsnį ir įkalinimą iki gyvos galvos be teisės persvarstyti bausmę prilygino žmogaus kankinimui. Sutuoktinių skundus ir Vilniaus, ir Šiaulių apygardos teismai atmetė.
Tiesa, pora jiems nepalankius sprendimus apskundė Apeliaciniam teismui, tačiau iš jo greičiausiai sulauks tokio pat atsakymo – įstatymo, leidžiančio įkalinimą iki gyvos galvos pakeisti švelnesne bausme, nėra, o jei toks ir būtų, nei A.Bružaitė, nei R.Svirbutavičius neatitinka jame numatytų reikalavimų.
