Ne kartą teisto ir tebeteisiamo 45 metų A.Lobovo bandymai atsivilioti užsienyje gyvenančias ir valstybės saugomas L.Stankūnaitę ir jos dukterį į Lietuvą peržengia sveiko proto ribas.
Nors jau net trys teismai atsisakė nagrinėti jo prašymą tėvystei nustatyti, A.Lobovas sugalvojo naują būdą, kaip įgyvendinti savo sumanymą, – pradėjo meluoti teismui.
D.Kedžio tėvystės nežinojo
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams pateiktame prašyme šis veikėjas pareiškė, kad su L.Stankūnaite bendravo ir lytiškai santykiavo ne tik 2003 metais, dar iki jos dukters gimimo, bet esą susitikdavo ir vėliau.
Per vieną tokį susitikimą L.Stankūnaitė jam esą prisipažino, jog ji nėra tikra, kad jos dukters tėvas esąs Drąsius Kedys, nes, be jo, intymius santykius tariamai palaikė ne tik su A.Lobovu, bet ir su kitais vyrais.
„Prašau pripažinti, jog D.Kedys nėra mergaitės biologinis tėvas, juo pripažinti mane, paskirti ekspertizę biologinės tėvystės ryšiui nustatyti“, – teismo reikalavo A.Lobovas ir nurodė, jog tai, kad mergaitės gimimo liudijime kaip tėvas nurodytas D.Kedys, jis esą sužinojo tik 2017 metų rudenį.
Įspėjo – meluoti negražu
Tokį skundą gavęs Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėjas Romaldas Šuliokas ne tik atsisakė jį priimti, bet ir iškart atskleidė melą.
Teismų sistemoje peržiūrėjęs ankstesnius jonaviškio skundus teisėjas nustatė, kad bet kokiomis priemonėmis siekdamas išsiaiškinti, kur gyvena L.Stankūnaitės duktė, šis veikėjas pateikia melą.
„Ieškovo nurodytos aplinkybės įvairiuose teismui pateiktuose ieškiniuose yra klaidinančios teismą, akivaizdžiai neteisingos.
Akivaizdu, kad ieškovas šiame ieškinyje nurodė kitas aplinkybes bei jam palankų terminą (2017 metų rudenį) apie pažeistos teisės sužinojimą, nors iš ankstesnių ieškinių matyti, jog apie tariamai pažeistą teisę jis sužinojo dar iki 2006 metų tiesiogiai bendraudamas su L.Stankūnaite, kuri neva nebuvo įsitikinusi, kad mergaitės tėvas yra D.Kedys“, – atsakyme A.Lobovui rašo teisėjas R.Šuliokas.
Praleisti visi terminai
A.Lobovui taip pat buvo priminta, kad pagal galiojantį Civilinį kodeksą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo galima per vienus metus.
Toks terminas nustatytas siekiant apsaugoti vaiko interesus.
Teismo teigimu, A.Lobovas yra praleidęs ne tik šį terminą, bet ir nustatytą 10 metų terminą, per kurį galima pateikti ieškinį civilinėje byloje.
Kad dabar jau keturiolikmetės L.Stankūnaitės dukters tėvu gali būti jis, A.Lobovas pradėjo fantazuoti pernai spalio 23 dieną Šiaulių apygardos teisme, kuriame yra teisiamas kartu su Audrone Skučiene ir kitais aktyviais Garliavos patvoryje susibūrusios gaujos nariais.
Fantazijų nenagrinėja
Jau po kelių dienų A.Lobovas pagal savo gyvenamąją vietą kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą reikalaudamas pripažinti jį mergaitės tėvu ir atlikti DNR tyrimus, tačiau teismas atsisakė nagrinėti jo skundą.
Gavęs neigiamą atsakymą A.Lobovas pabandė teismus apgauti. Jis tokį pat ieškinį įteikė Kauno apylinkės teismui, tačiau sulaukė atsakymo, kad teismas nesiruošia nagrinėti kiekvieno apsimetėlio fantazijų.
Šiemet savo „tėvystę“ A.Lobovas prisiminė dar kartą.
Jis ieškinį buvo įteikęs ir Vilniaus miesto apylinkės teismui, nes esą L.Stankūnaitė yra registruota socialiniame bute Gedimino prospekte.
Teismas A.Lobovui atsakė, kad jo nurodytu adresu savo gyvenamąją vietą yra deklaravę tūkstančiai asmenų, tačiau L.Stankūnaitė jame niekada negyveno, ir atsisakė priimti ieškinį.
