Sunku pasakyti, kas dvasinių bėdų apniktus vyrus paskatina atsiverti Kauno apskrities vyrų krizių centro vadovei Dovilei Bubnienei – jos moteriškas žavesys ar profesinis psichologo talentas aptikti ir gydyti sielos skaudulius. Turbūt, įtakos turi abi savybės.
Nors vyrams suteikti psichologinę pagalbą sudėtingiau nei moterims dėl įsišaknijusių stereotipų („koks tu vyras, jei nesusitvarkai su savo problemomis“?), jie palengva nyksta.
Palyginti neseniai socialinius tinklus draskė seksualinio priekabiavimo skandalai, kuriuose aukos išskirtinai buvo meterys. Žinoma, jų tikrovėje ir yra daugiau. Bet tai nereiškia, kad nėra vyrų, kenčiančių nuo moterų smurto, žeminimo ar net lytinės prievartos.
Apie tai portalas lrytas.lt ir kalbėjosi su Kauno apskrities vyrų krizių centro vadove D.Bubniene.
– Ar galima sakyti, kad vyrai jau peržengė vidines klaidingų stereotipų užtvaras ir, ištikus dvasinei krizei, drąsiai kreipiasi psichologinės pagalbos?
– Drąsiai apibendrinti, kad stereotipai jau visai išnyko ir nebetrukdo kreiptis pas psichologus, negalėčiau. Jauni, maždaug iki 40 metų vyrai – taip, jie jau išauklėti pakantumo, lyčių lygybės dvasia, vyriškumą supranta pagal šiuolaikinių vertybių kriterijus.
Vyresnės kartos atstovus dar varžo tradicinė vyriškumo samprata, susijusi ir su kai būdingais prietarais. Tačiau lyginant su 2009-aisiais, kai buvo įsteigtas Vyrų krizių centras, pagalbos ieškančiųjų sulaukiame vis daugiau. Be to, pagal smurto artimoje aplinkoje užkardymo įstatymą, už smurtą šeimoje bausti, teisti vyrai privalo pas mus nuolat lankytis.
– O atmetus tuos, kurie ateina teisėsaugos įpareigoti – dėl kokių bėdų kauniečiai vyrai ateina į krizių centrą? Pasiguosti, kad moterys juos skriaudžia?
– Daugiausiai ateina patarimo, kaip spręsti tarpusavio santykių problemas. Tais atvejais, kai pradeda byrėti santuoka, šeima, ateina tokios krizės ištiktos poros. Ir dažnu atveju iniciatyvos kreiptis pagalbos pas psichologą imasi vyrai.
Anksčiau, 2011 – 2012 metais pagal susitarimą su policija konsultuodavome nuo žmonų, sugyventinių smurto nukentėjusius vyrus iš visos Lietuvos. Dabar tokių paslaugų nebeteikiame, tačiau iš tiesų kartais ateina vyrai, prieš kuriuos smurtauja moterys ir jie būna labai sutrikę, nes nežino, kaip elgtis. Trenkti moteriai atgal mes negalime, sako jie, mes ne taip išauklėti, tad ką daryti? Mes jiems aiškiname, kad jei patiria fizinį smurtą, turi kreiptis į teisėsaugą. Tuomet iškyla grėsmė, kad konfliktas dar labiau pagilės, santykiai nutrūks, ir jei vyras to nenori, iš tiesų kebli padėtis susidaro.
– Moterys į krizių centrą dažniausiai kreipiasi, kai prieš jas smurtauja vyras, draugas. Moterys vyrus irgi apkulia, bet turbūt rečiau? Gal vyrai labiau skundžiasi dėl patiriamo psichologinio smurto, prasčiokiškai tariant, „boba užkniso juodai?“
– Apibūdinti psichologinį smurtą labai sudėtinga. Tai nėra vienkartinis įžeidimas, pykčio akimirką pabarti skaudūs žodžiai, o nuolatinis, sistemingas žeminimas. Net viešai, kitų žmonių akivaizdoje. Egzistuoja ir ekonominis smurtas, pavyzdžiui, kai vyras atiduoda žmonai visą atlyginimą, net mokėjimo kortelę, po to prašo pinigų asmeninėms reikmėms. Tarkime, cigaretėms, bet žmona atšauna – negausi, neužsidirbai, per mažai pinigų parneši. Vyrams ypač skaudu girdėti nuolatinius priekaištus dėl to, kad jie mažai uždirba.
Tačiau psichologinis smurtas sunkiau nustatomas, ne toks akivaizdus, kaip fizinis smurtas ar seksualinė prievarta.
– Nejaugi vyrai skundžiasi dėl lytinės prievartos?
– Pasitaikė keli tokie atvejai. Tiesa, pagalbos, patarimo buvo klausiama telefonu, pačios aukos pasipasakoti neatvyko. Vienas vyras skundėsi patyręs homoseksualią prievartą, išprievartautas kito vyro.
Bet buvo skundų ir dėl heteroseksualių santykių prievartos. Neįgalus vyriškis skundėsi, kad moteris jį verčia lytiškai santykiauti, o jis to nenori. Tačiau teikti psichologinę pagalbą seksualinės prievartos aukoms telefonu sudėtinga, beveik neįmanoma. Tai pernelyg jautrūs dalykai.
– Ar dvasinę krizę patyrę vyrai lengviau atsiveria psichologui vyrui ar moteriai?
– Norint aiškiai atsakyti į šį klausimą, reikėtų atlikti specialią apklausą. Tokios nedarėme. Mūsų praktikoje buvo tik vienas atvejis, kai klientas sakė, kad jam būtų lengviau išsikalbėti vyrui. Tačiau daugeliu atvejų atvirumą lemia psichologo kvalifikacija, o ne lytis.
